Istorijos

Ši istorija prasidėjo tada, kai netikėtai pastojusi kaimynų katė pagimdė penkis kačiukus. Kaimynė puikiai pasidarbavo ir netrukus visi kačiukai rado šeimininkus. Vienais iš jų tapome mes. Taip mūsų namuose apsigyveno paprasčiausias beveislis katinas Vaska. Tai pirmas mūsų augintinis ir negalėjau patikėti, koks didžiulis malonumas yra auginti kačiuką. Kiek mes prisijuokėme! Kiek mes prisižaidėme! Vasilijus užaugo...

Gisele d‘Ailly van Waterschoot van der Gracht gimė 1912 metais. Per visus šimtą gyvenimo metų ji taip ir neišmoko naudotis virykle, kad bent jau išsikeptų kiaušinių arba išsivirtų bulvių. Jos tėvas buvo geologu ir 1920 metais dirbo JAV Royal Shell kompanijoje. Jo darbo užmokesčio ir paveldėto turto užteko visos pilies išlaikymui Austrijoje. Gisele niekada nesirūpino...

Parašiusi savo debiutinį romaną „Sveikas, liūdesy“, Francoise Sagan gavo pirmąjį honorarą už knygą. Laikais, kai ji neturėjo pinigų, ji pasižadėjo, kad savo pirmąjį uždarbį „paleis vėjais“. Tiesa, ji svajojo įsigyti nedidelį butuką, bet vijo šalin šias mintis – pažadus reikia tesėti. Gavusi labai padorų honorarą, rašytoja išvyko į kurortinius miestelius – Honflerą ir Dovilį, turėdama...

1. Jeigu galite… Jeigu galite pradėti dieną be kofeino, jeigu visada gebate džiaugtis, nekreipti dėmesio į skausmus ir negalavimus, jeigu gebate susilaikyti nuo skundų ir nevarginti žmonių savo problemomis, jeigu galite kasdien valgyti tą patį maistą ir už jį dėkoti, jeigu gebate suprasti mylimą žmogų, kai jis neturi jums laiko, jeigu gebate praleisti pro ausis...

Kai buvau alkoholikas, mano geriausiais pašnekovais tapdavo atsitiktinai baruose sutikti sugėrovai. Vadinamieji draugai. Bet žinote, apsvaigus nuo alkoholio, malonu klausytis nesibaigiančių istorijų apie svetimas bėdas ir rūpesčius, nors pats viduje esi visiškai sustingęs. Tais laikais man taip dažnai nutikdavo – išgeri butelį tekilos ir pats sau pasakai: „O dabar galima ir mirti.“ Tačiau alkoholikams prieinama...

Gyveno kartą statybininkas. Visą gyvenimą jis statė namus, bet paseno ir nusprendė išeiti į pensiją. – Išeinu iš darbo, – pasakė jis darbdaviui. – Išeinu į pensiją. Su žmona auklėsiu anūkus. Šeimininkas nenorėjo skirtis su šiuo žmogumi, tad paprašė: – Sutarkim – pastatyk paskutinį namą ir išlydėsime tave į pensiją. Su gera premija! Statybininkas sutiko....

Kartą siauru ir vingiuotu takeliu ėjo senas rabinas. Jis ėjo neskubėdamas, pasiremdamas lazdele ir džiaugdamasis kiekviena gyvenimo akimirka. Kelyje jis sutiko išvargusį klajūną, nešiną sunkiu maišu, vos pavelkantį kojas. Vargšelio akys buvo kupinos kančios. – Kodėl pasirinkai alinančio darbo ir nesibaigiančios kančios kelią? – paklausė jo rabinas. – Kenčiu ne be priežasties! Šie išbandymai reikalingi,...

„Brangus sūnau! Jeigu dabar tai skaitai, vadinasi, pagaliau tau buvo išjungtas internetas. Net nebandyk skambinti mūsų tiekėjui arba ieškoti klaidų naršyklės nustatymuose. Tau reikia padaryti tai: Nueik į vaistinę ant kampo, nupirk seneliui vaistų – receptai sudėti koridoriuje ant lentynos po veidrodžiu. Be to, užeik į prekybos centrą – nupirk dvi pakuotes 1,5 proc. riebumo...

1. Mes turime tokį prietarą Seniai seniai, kai mudu su vyru dar neturėjome bendrų automobilių, namų ir atostogų planų, jis atnešė man gėlių. Tokią paprastutę puokštę, ne itin šviežią, kurią skubėdamas įsigijo degalinėje. – O žinai, – pasakiau jam taisinėdama susiglamžiusias rožes, – mes, ezoterikai, turime tokį prietarą, kad kuo ilgiau stovi padovanotos gėlės, tuo...

Kartą mus pakvietė į restoraną švęsti gimtadienį. Jubiliejų. Susirinko apie 60 žmonių. Jubiliato giminės, draugai ir kolegos. Mažai ką pažinojome. Didelis, ilgas stalas. Užimame nurodytas vietas. Susipažįstu su sėdinčiais šalia ir priešais mus žmonėmis. – Stas, – ištiesiu ranką sėdinčiam priešais mane maždaug 50 metų vyrui. – Jo vardas Markas, – atsako šalia jo sėdinti...