10 geriausių Karlo Kastanedos citatų


Karlas Kastaneda (Carlos Castaneda) baugina daugelį. Tai tikras minčių valdovas, savo knygomis pakeitęs žmonių gyvenimus. Tai žmogus be istorijos. Psichodelinės revoliucijos įkvėpėjas, paskatinęs visą parazitų bei mėgdžiotojų plejadą. Jis pradėjo savo kelią kaip jaunas mokslininkas, o baigė jį, galima sakyti, ištirpdamas savo paties pasaulyje, kaip beprotis. Visi nemažai apie jį žino, bet niekas jo paties iš tiesų nepažįsta.

Kalbant apie jo knygas galima nesutikti su jose pateikiamais faktais, o jį patį galima smerkti ir kaltinti melu, bet neįmanoma paneigti, kad jo parašytos „pasakos apie Galią“ yra nuostabi poezija, išreiškianti dvasinių ieškojimų esmę.

Už mistinės atributikos K. Kastanedos knygose slypi paprasta ir aiški pažiūrų sistema. Mes atrinkome jums 10 pačių geriausių šio rašytojo citatų bei patarimų:

1. Nėra prasmės gaišti savo gyvenimą dėl vieno ir vienintelio kelio, ypač jeigu tas kelias neturi širdies.

2. Nieko neaiškink per daug. Aiškinimasis reiškia atsiprašymą. Tad aiškindamas, kodėl tu negali daryti vieno arba kito dalyko, iš tiesų atsiprašinėji už savo trūkumus ir tikiesi, jog klausantieji tavo atsiprašymų bus geri ir tau atleis.

3. Kad gautų iš gyvenimo maksimumą, žmogus turi keistis. Bet, deja, žmonės keičiasi labai sunkiai, jų asmeninės permainos trunka labai ilgai. Daugelis tam sugaišta metų metus. Tad sudėtingiausias dalykas – tai nuoširdus žmogaus troškimas pasikeisti.

4. Aš niekada ant nieko nepykstu. Nė vienas žmogus negali padaryti nieko tokio, kas nusipelnytų tokios mano reakcijos. Juk ant žmonių gali pykti tuomet, kai jauti, kad jų poelgiai yra svarbūs. O aš nieko tokio jau seniai nejaučiu.

5. Tu visada privalai atminti, jog kelias – tai tik kelias. Jeigu tu pats jauti, kad tau neverta juo eiti, tada neturi jokiais būdais jame pasilikti ir eiti toliau.

6. Kad suvoktum kitam žmogui įprastą realybę, iš pradžių tau reikia išsilaisvinti iš savo paties tikrovės; bet žmogui labai sudėtinga atsisakyti sau įprasto pasaulėvaizdžio, šį įprotį galima ir privalu nugalėti tik prievartiniu būdu.

7. Elkis taip, tarsi viskas būtų tik sapnas. Veik drąsiai ir neieškok savo veiksmams jokių pateisinimų.

8. Daugelio žmonių sutinkama pagrindinė kliūtis yra jų pačių vidinis dialogas, ir tai raktas nuo visko. Kai tik išmoks šį dialogą sustabdyti, žmogui viskas pasidarys įmanoma. Visi, net patys neįtikimiausi projektai taps įgyvendinami.

9. Žmonės paprastai nesuvokia, kad gali savo gyvenime atsisakyti bet ko. Bet kurią akimirką. Tuojau pat.

10. Vienintelė išties išmintinga patarėja, kurią mes turime, yra mirtis. Kiekvieną sykį, kai tu jauti, kad viskas klostosi blogai, ir atsiduri ties visiškos pražūties slenksčiu, tu atsigręžk į kairę ir paklausk savo mirties, ar viskas yra būtent taip, kaip tau atrodo. Ir tavo mirtis atsakys tau, kad tu vėl klysti ir kad nieko, išskyrus jos prisilietimą, nėra ir negali tau būti reikšminga. Tavo mirtis pasakys: „Bet aš juk tavęs dar nė nepaliečiau!”