Marko Aurelijaus samprotavimai: 10 pamokų iš knygos, parašytos prieš 2000 metų

Patinka? Duok Like!

Marko Aurelijaus Meditacijos yra šimtmečių išbandytas veikalas. Jame skaitytojams pateikiama daug naudingų ir svarbių gyvenimo pamokų.

Markas Aurelijus (gyvenęs 121 – 180 metais iki Kristaus) buvo Romos imperatorius nuo 161 iki 180 metų prieš mūsų erą. Šis visam pasauliui žinomas imperatorius bei karvedys didžiąją savo gyvenimo dalį praleido dalyvaudamas karų kampanijose.

Reklama

Nors ir buvo tituluotas Romos imperatoriumi, Markas Aurelijus niekada nesiekė šlovės, valdžios ar turtų. Būdamas stoikų filosofijos sekėjas, jis visą savo dėmesį sutelkė į svarbiausių atsakymų paieškas. Jį domino, kaip teisingai nugyventi gyvenimą, kaip pakelti visa tai, ką likimas siunčia žmogui, ir kaip valdyti savo emocijas.

Stoicizmas – filosofijos atšaka, propaguojanti emocinį stabilumą ir stojiškumą nuolatos kintančio, žiauraus ir nenusakomo pasaulio akivaizdoje. Jis skelbia savikontrolės svarbą kovojant su bauginančiomis grėsmėmis, kurių tenka sutikti kiekvienam žmogui. Visas problemas galima įveikti, jeigu žmogus išlieka lankstus formuodamas savo ketinimus bei lūkesčius.

Stoicizmas padeda mums įsisąmoninti, kad nerealistiniai lūkesčiai dėl savo gyvenimo mums tik kenkia. Tad turėtume mokytis valdyti savo emocijas ir suvokti, kad kiekvienam mūsų teks išgyventi ir sunkius laikus.

Marko Aurelijaus pamokos

Marko Aurelijaus veikalas Meditacijos suteikia mums išminties, būtinos norint įveikti gyvenimo sunkumus bei negandas. Knygos autorius kalbasi su mumis ne kaip Romos imperatorius, o kaip bičiulis, kuris, kaip ir mes, susiduria su skirtingais iššūkiais.

Tad štai 10 pamokų, kurias galima išmokti iš Meditacijų:

1. Būkite geras žmogus, o ne klauskite, kaip tokiam tapti.

Neverta ginčytis dėl to, koks turi būti geras žmogus. Tiesiog būkite juo.

Mes galime be galo svarstyti apie tai, ką reiškia būti geru žmogumi ir ar verta būti geresniems, kad pasiektume tokį tikslą. Bet kartais verta liautis apie tai galvoti ir tiesiog pradėti daryti tai, ką manome esant teisinga.

Tai labai paprasti dalykai: būkite geri, išklausykite draugą, kuriam reikia išsikalbėti, būkite sąžiningi, paisykite gerų manierų.

Samprotavimai apie tai, kaip mums tapti geresniems, tik atitraukia mus nuo suvokimo, jog gerus mus daro nereikšmingi kasdieniai poelgiai. Jeigu mes žinome, kad jie teisingi, reikia tiesiog juos daryti.

2. Jūsų gerovę bei pasitenkinimą savo gyvenimu lemia jūsų mintys.

Pasitenkinimas gyvenimu priklauso nuo mūsų minčių.

Pasitenkinimas priklauso ne vien nuo išorinių veiksnių. Taip, laimės pojūčių galima surasti sąveikaujant su aplinkiniu pasauliu. Bet tai niekada galutinai neatneš užtikrintos laimės.

Tikras pasitenkinimas ateina tik pačiam žmogui pasiekus dvasinę ramybę. Savo emocijų valdymas, teisingų tikslų siekiančios ambicijos ir dėkingumas už viską, ką turite, – visa tai pasiekiama turint atitinkamą nusiteikimą. Ir sykiu tai suteikia laimės pojūtį.

3. Neįmanoma pakeisti pasaulio, bet galima pakeisti savo požiūrį.

Savo protą valdote jūs patys, o ne išoriniai įvykiai. Tai suvokę tapsite stipresni.

Mes neturime galios valdyti aplinkinio pasaulio, todėl nėra prasmės dėl ko nors jaudintis.

Problemas dar pagilina jūsų išgyvenimai. Žmogus neturi galios atgrasyti blogus įvykius. Bet jis gali pasitikti juos sveikai ir adekvačiai reaguodamas. Tik tokiu būdu mes galime tapti stipresni.

4. Būkite dėkingi už tai, ką turite.

Pabudę ryte susimąstykite, kokia tai privilegija – būti gyvam, mąstyti, džiaugtis ir mylėti.

Liaukitės jaudintis dėl to, ko neturite, ir būkite dėkingi už tai, kas jums dabar yra duota. Kaip pasakė Markas Aurelijus, gyvenimas – tai privilegija. Žmonėms sekasi, jeigu jie elgiasi sąmoningai, turi draugų, pomėgių ir juos myli kiti žmonės.

Apmąstę turimas laisves bei gėrybes, jūs suprasite, koks turtingas jūsų gyvenimas, nepaisant visų nepatenkintų materialinių poreikių.

5. Gyvenkite dabartimi.

Tegu visi jūsų poelgiai būna tokie, tarsi jie būtų paskutiniai.

Mes negalime pakeisti savo praeities, tad neverta laikytis jos įsikibus. O sykiu beprasmiška jaudintis dėl ateities. Geriau pradėkite gyventi kiekviena esama diena, maksimaliai išnaudodami visas turimas galimybes. Ir nepamirškite sykiu guiti iš savo proto bet kokias pykčio apraiškas.

6. Susitaikykite su tuo, kad gali nutikti blogų ir nenuspėjamų dalykų. Tai jus parengs viskam, kas nutiks ateityje.

Pats juokingiausias tas žmogus, kuris stebisi viskuo, kas nutinka jo gyvenime.

Stoicizmas moko mus vengti nerealistinių lūkesčių dėl ateities. Tokie lūkesčiai bei viltys tiesiog nuginkluoja žmogų ir padaro jį pažeidžiamą.

Galų gale mums bus sudėtinga susidoroti su problemomis, nes jos mus užklups nepasirengusius. Išlaikyti savitvardą bei dvasinę pusiausvyrą sunkiomis akimirkomis bus gerokai lengviau, jeigu mes iš anksto pripažinsime visų nemalonių mūsų gyvenimo įvykių neišvengiamumą.

7. Nėra nepasiekiamų tikslų.

Tikslo sudėtingumas savaime dar nereiškia, kad jis nepasiekiamas.

Jūs rengiatės maratonui, norite kažką pasiekti kaip muzikantas arba sukurti sėkmingą verslą, bet sykiu jaučiate, kad jums nieko neišeis? Jūs jaučiatės išsekę ir jau ketinate viską mesti? Neverta to daryti, nes galite įveikti visas kliūtis, puoselėdami savo valią bei tikėjimą, kad pasieksite viską, ką užsibrėžėte.

Tikslo sudėtingumas savaime dar nereiškia, kad jis nepasiekiamas.

8. Liaukitės jaudinęsi dėl to, ką apie jus pagalvos kiti.

Kiek laiko sutaupo tas, kuris nestebi savo artimojo veiksmų ir nesiklauso jo nuomonės, susitelkdamas tik į save!

Žvelgti į save kitų žmonių akimis – tuščias laiko švaistymas. Taip tik kenkiate sau, trukdydami siekti užsibrėžtų tikslų. O jeigu aplinkiniai dar jus ir šmeižia bei skleidžia paskalas, tai smarkiai kenkia jūsų planams ir gyvenimui.

Kitų žmonių nuomonė neturi ir neprivalo turėti jūsų gyvenimui absoliučiai jokios įtakos. Todėl, užuot jaudinęsi dėl visuomenės nuomonės, verčiau išnaudokite savo laiką naudingesniems dalykams. Pavyzdžiui, dar labiau susitelkite į savo tikslą bei dvasinės pusiausvyros paieškas.

9. Vertinkite tik teisingus dalykus, ir jūsų gyvenimas įgis vertę.

Žmogaus vertė matuojama vertingumu tų dalykų, kuriuos jis pats vertina.

Mūsų vertybės ir tai, kas mus labiausiai jaudina, nulemia mūsų gyvenimo būdą. Pavyzdžiui, jeigu jūs vertinate tik pinigus ir materialias gėrybes, jūsų gyvenime tikrai trūksta kažko svarbaus.

O jeigu jums svarbiausia šeimos bei jūsų draugų gerovė, santykiai su kitais žmonėmis bei realios karjeros galimybės, jūs turite galimybių nugyventi gana laimingą gyvenimą.

10. Nesvarbu, kokie įvykiai klostosi jūsų gyvenime. Jūs galite ir turite gyventi toliau.

Nors jūsų širdis sudaužyta, vyrai liks tokie patys kaip anksčiau.

Stoicizmo filosofija remiasi prielaida, kad kiekvieno žmogaus gyvenime anksčiau ar vėliau ateina sunkūs laikai: tenka gedėti mirusių artimųjų, širdis subyra į šipulius dėl skyrybų su mylimuoju ar mylimąja, užklumpa finansinės bėdos ir t. t.

Visi mes pasmerkti vienaip ar kitaip kentėti, kamuojami skausmų ir kančių. Ir mums atrodys, kad jau nebeįstengsime išsikrapštyti iš tos situacijos. Bet reikia suprasti, jog visi šie išbandymai yra neatsiejama gyvenimo dalis, ir būtent jie gali padėti mums ugdant emocinį stabilumą bei ryžtą.

Taip, bus skaudu ir nemalonu, bet mes visa tai įveiksime, kaip ir daugelis kitų žmonių iki mūsų.

Reklama

Prenumeruok VMarkus