Alberto Einšteino laiškas dukrai apie galingiausią Visatos jėgą, vadinamą meile

Patinka? Duok Like!

1879 m. kovo 14 d. gimė Albertas Einšteinas – mokslininkas-legenda, sukėlęs mokslo perversmą, sukurdamas garsiąją reliatyvumo teoriją, daugybės kitų teorinės fizikos atradimų autorius, Nobelio premijos laureatas ir nepalenkiamas pacifistas, kurio paslaptinga biografija.

100 visų laikų garsiausių žydų sąraše jis užėmė trečiąją vietą, pirmas dvi užleidęs Mozei ir Jėzui.

Reklama

Mirus pirmajam Izraelio prezidentui Chaimui Veicmanui, šios pareigos buvo pasiūlytos Einšteinui. Bet fizikas atsisakė, pasiteisindamas politinės patirties stoka.

Keistuolis genijus susivėlusiais plaukais, nepaleidžiantis iš dantų pypkės, buvo neįtikėtinai populiarus, charizmatiškas, žavingas ir sąmojingas. Štai ką apie jį kalbėjo britų filosofas, Nobelio premijos laureatas Bertanas Raselas: „Bendravimas su Einšteinu teikė neįtikėtiną pasitenkinimą. Nepaisant genialumo ir žinomumo, jis buvo paprastas ir niekaip neparodė savo pranašumo… Jis buvo ne tik didis mokslininkas, bet ir didis žmogus.“

Einšteinas pasižymėjo neeiliniu mąstymu, kuris visą žmoniją privertė pažvelgti į pasaulį kitu kampu. Jis atsakė į daugybę žmonijos klausimų, bet nemažai paliko ir neatsakytų.

Savo darbuose Einšteinas kalbėjo apie daugybę dalykų, įskaitant ir Dievą.

Alberto Einšteino laiške, adresuotame jo dukrai Lieserl, vienas didingiausių visų laikų protų motyvuoja savo požiūrį į universalią meilės jėgą, įgimtą žmonių poreikį jaustis mylimiems ir tikėjimą, kad meilė turi maksimalią galią viską nugalėti.

Štai šis laiškas.

„Prašau tavęs saugoti šį laišką taip ilgai, kiek to prireiks – metus, dešimtmečius, kol visuomenė nebus pakankamai išsivysčiusi, kad priimtų tai, ką paaiškinsiu toliau.

Kai pasiūliau reliatyvumo teoriją, labai nedaug žmonių mane suprato, ir į tai, ką dabar paprašysiu perduoti žmonėms, prietaringas pasaulis taip pat žvelgs įtariai. Ši galia apjungia ir valdo visas kitas Visatoje galiojančias apraiškas. Ši Visatos Galia – MEILĖ.

Kai mokslininkai ieškojo bendros Visatos teorijos, jie buvo pamiršę apie galingiausią nematomą jėgą. Meilė yra Šviesa, kuri apšviečia tuos, kurie ją skleidžia ir gauna. Meilė – tai trauka, nes ji priverčia kai kuriuos žmones jausti potraukį kitiems. Meilė – tai jėga, nes ji padaugina geriausia, ką mes turime, kas mes esame, ir leidžia žmonijai nepasiduoti aklam egoizmui. Dėl meilės mes gyvename ir mirštame. Meilė yra Dievas ir Dievas yra Meilė. Ši jėga viską paaiškina ir suteikia gyvenimui prasmės. Tai kintamoji, kurią per ilgai ignoravome, galbūt todėl, kad jos bijome.

Kad suprasčiau Meilę, savo žinomiausioje lygtyje atlikau paprastą pakeitimą. Jeigu vietoj E = mc2 pripažinsime, kad energija pasauliui išgydyti gali būti gaunama iš Meilės, padaugintos iš šviesos greičio kvadratu, prieisime išvadą, kad Meilė yra galingiausia Jėga, nes neturi ribų.

Tik per Meilę mes galime rasti gyvenimo prasmę, išsaugoti pasaulį ir kiekvieną protingą arba jaučiantį padarą, padėti civilizacijai išgyventi. Galbūt dar nesame pasiruošę sukurti „meilės bombos“ – galingo įtaiso, skirto visiškam neapykantos, egoizmo, gobšumo ir viso to, kas gniuždo mūsų planetą, sunaikinimui. Tačiau kiekvienas atskiras individas savyje turi nedidelį, bet galingą meilės generatorių, kurio energija laukia, kol ją išlaisvins. Kai mokomės šią universumo energiją duoti ir gauti, brangioji Lieserl, patvirtiname, kad meilė viską nugali ir gali viską įveikti, nes meilė – tai gyvenimo kvintesencija.

Man be galo gaila, kad nesugebėjau išreikšti viso to, kas yra mano širdyje, kuri visą gyvenimą tyliai tau plaka. Galbūt dabar per vėlu atsiprašyti, bet laikas – reliatyvus. Turiu tau pasakyti, kad tave myliu ir tavo dėka gavau galutinį atsakymą!

Tavo tėvas Albertas Einšteinas“

Reklama