„Aš tam per sena“ – naujas žvilgsnis į senus dalykus.

Patinka? Duok Like!

Kažkur prieš 25 metus aš skaitydavau žurnalus, tyrinėjau mados ir grožio skiltis, ieškojau patarimų, kaip atsikratyti raukšlių, atrodyti jaunesne, studijavau straipnsius „apie santykius“ ir „125 būdai sudominti mylimąjį“ ir t. t.

Šiandien aš iš įpročio peržiūriu straipsnius tema „Kaip nepasenti“, „Kaip teisingai senti“ ir kitokias nekenksmingas nesąmones ir štai, ką aš noriu pasakyti tiems, kam šiuo metu yra 25-30 metų: negaiškite laiko.

Reklama

Senti yra jėga

Aš pusę gyvenimo kovojau su senėjimu ir jis nugalėjo. Kodėl aš veltui gaišiau laiką? Kodėl aš iškart nepripažinau savo pralaimėjimo ir nepabandžiau tiesiog gyventi? Aš nežinau.

Aš visą gyvenimą apsimesdavau kažkuo kitu: labiau bendraujančia, laisvesne seksualine prasme, jaunesne, stilingesne. Aš išleidau dešimtis tūkstančių valandų žilų plaukų dažymui ir svėrimuisi. Ir pagaliau aš tariau sau – gana.

Prieš metus nustojau dažyti plaukus. Užmečiau dietas, o dabar stebiu tik tai, kad mano mityba būtų pirma – visavertė, antra – skani. Aš priaugau 10 kilogramų ir man tas pats.

Aš nebepratęsiau sutarties su sporto klubu, nes vienintelis fizinis aktyvumas, kuris man iš tikrųjų patinka – tai bėgiojimas parke rytais, tuo pačiu vedžiojant šunį. Aš nustojau leisti kosminius pinigus kosmetikai, nes kasdieniam makiažui man reikalinga tik kreminė pudra, antakių pieštukas ir blakstienų tušas.

Man 52 metai, bet aš jaučiuosi kaip 30-metė. Ne, aš neišprotėjau, aš matau visas šias raukšles, nukarusius šonus ir pigmentines dėmes. Aš kalbu apie vidinę būseną, apie sielos būseną. Tiesiog aš daugiau nesidraskau ties užduotimi „susikurk kūną, kuris atitiks tavo vidinę būseną“. Aš atrodau penkiasdešimties, bet viduje man trisdešimt. Taškas.

Apie tokius, kaip aš, sako — „ne kovotoja“. O aš nesuprantu, kodėl tai yra blogai. Taip, aš pasirinkau mažesnio pasipriešinimo kelią: būti tiesiog laiminga, o ne būti laiminga nepaisant kažko.

Taip, daugybei dalyku aš per sena. Aš per sena, kad:

1. Tylėčiau

Jeigu aš turiu, ką pasakyti — aš sakau ir nebijau būti neteisingai suprasta, neteisingai išgirsta ir nesusimastau ką apie mane pagalvos kiti. Tai jų problema, ne mano.

Ir jeigu kažkas su manimi pasielgė blogai, įskaudino, įžeidė ar grubiai bendravo, aš netylėsiu, tiesiog pasakysiu jam ar jai: „Tu esi chamas, kalbi bjaurius dalykus, man nemalonu su tavimi bendrauti.“ Ir aš negalvosiu, kuo nusipelniau grubų bendravimą. Jo negalima nusipelnyti. Tiesiog pasaulyje yra chamų. Ir juos reikia pastatyti į vietą.

2. Jaudintis dėl to, kaip atrodau

Mano vyras (taip, aš susituokusi) pasiūlė man papusryčiauti kavinėje. Aš nuėjau ruoštis ir pastebėjau, kad pasibaigė sausas šampūnas (ir apskritai šampūnas). O džinsus aš jau du kartus buvau apsivilkusi. Ir prieš tris metus aš tikrai būčiau jam pasakiusi, kad taip atrodydama, nesu pasiruošusi kur nors eiti.

O dabar aš pagalvojau, velniai rautų, mano mylimas vyras kviečia mane papusryčiauti kartu. Koks skirtumas ar aš ploviau galvą? Jis matė mane šiandien ryte ir nori nueiti su manimi į kavinę. Ar man nenusispjauti, ką pagalvos žmonės už gretimo staliuko? Ir dar, aš nusprendžiau nesiliginti marškinėlių. Aš išvis daugiau jų nelyginu. Jie švarūs. Ir to pakanka.

3. Turėti silpnybių

Tai ne silpnybės. Tai mano norai ir aš juos realizuoju. Man ne gėda skaityti bulvarinį romaną, šokti pagal Lady Gaga, valgyti sūrio pyragą 2 valandą nakties ir žiūrėti „Vaikštančius numirėlius“ penktą kartą. Nes ten vaidina Derilas.

4. Avėti nepatogią avalynę

Avalynė reikalinga tam, kad būtų patogu vaikščioti. Ji turi būti minkšta, komfortiška, atitikti sezoną ir būti tinkamo dydžio. Taip, aš užsiausiu basutes ant kojinės, jeigu bijosiu, kad per visą dieną jos man nutrins koją. Mano koja svarbesnė, nei ta nepakenčiama psichologinė trauma, kurią aš, galbūt, padarysiu kažkieno estetikos pojūčiui.

5. Atsiprašinėti už betvarkę

Atsiprašau, ar jūs mane pasamdėt, kad aš rūpinčiausi tvarka šiuose namuose? Nieko tokio, kad tai MANO namai? Šiandien neturėjau nuotaikos ir nesitvarkiau – koks jūsų reikalas?

6. Surinkti būrį draugų

Nes negalima pasikviesti Merės, nepasikvietus Džeko, o Džono – neprisiminus apie Laurą. Jeigu aš noriu matyti Merę, aš kviečiu Merę. Ir normaliai priimu jos atsisakymą, jeigu su Džeku jai linksmiau.

7. Kaupti šlamštą

Aš išbraukiau iš savo žodyno frazę „o gal prireiks“. Jeigu dabar pat aš nežinau, kam man reikalingas šis daiktas, jis keliauja į šiukšliadėžę.

8. Būti optimiste

Ne, ne kiekvienas žmogus turi kažką gero. Kai kurie žmonės yra šūdžiai nuo galvos iki kojų. Tiesiog šūdų maišai. Ir aš nesugaišiu nei minutės savo laiko tam, kad šūdų maiše ieškočiau ką nors gero.

Aš daugybei dalykų per daug sena. Ir džiaugiuosi, kad spėjau tai suvokti iki tol, kol virš galvos man pastatė antkapio plytą su užrašu „čia guli Mišelė, ji visą gyvenimą pragyveno ne taip, kaip norėjo ir mirė nelaiminga.“

Būkite laimingi ir pagalvokite, kas džiugina jus, o ne kitus, ko reikia būtent jums, o ne jūsų tėvams, draugams ar viršininkui.

Reklama