Genetinio skurdo dėsnis

Patinka? Duok Like!

Verslo trenerė ir lektorė Natalia Grace savo knygoje „Grace dėsniai“ labai tiksliai aprašė vieną dalyką, kuris nuo pat vaikystės programuoja mus skurdui.

Ir pavadino jį „Genetinio skurdo dėsniu“.

Reklama

„Vaikystėje klasiokės namuose dažnai šokinėdavome ant sofos, kol nematė suaugusieji. Mums labai patikdavo spyruoklės, kurios kai kur būdavo labai arti paviršiaus, negalėdavome atsidžiaugti dulkėmis, kurias sukeldavo mūsų šuoliai. Kai apsilankiau pas draugę po dvidešimties metų, nustėrau pamačiusi kampe tą pačią sofą, ant kurios kadaise šokinėjome. Nuo tų laikų ji beveik nepasikeitė, bet dabar buvau šokiruota skurdžios aplinkos. Mintyse paskaičiavau, kiek galėtų kainuoti įsigyti naują sofą, pakeisti senas kėdes bei sudaužytą ir šokolado popieriuku užklijuotą veidrodį. Kol kalbėjomės, vaizduotėje balinau lubas ir keičiau tapetus. Norėjau išplauti musių nusėtus langus, išmesti iš po sofos kyšančius pagalius ir kartono gabalus, apdaužytą ir kojine perrištą gėlės vazoną. „O jeigu yra problemų dėl pinigų?“ – pagalvojau… Tačiau smegenys tam priešinosi ir įkyriai siūlė man įsigyti bent jau nebrangią medienos atspalvio plėvelę ir apklijuoti stalą. Kad ir kur pažiūrėčiau, žvilgsniu atsimušdavau į ką nors sulaužyto, purvino, dėmėto ir apleisto. Staiga smegenys uždavė man klausimą: „Kaip tu manai, kodėl skurdą visada lydi purvas?“ Dabar užduodu tą patį klausimą jums. Net pakeitus žodį „visada“ į „beveik visada“ arba „dažnai“, lengviau nepasidaro. Purvu išreiškiamas ne pinigų trūkumas, bet mentalitetas. Tik pagalvokite: purvas yra atitinkamo mentaliteto išraiška. Kadangi purvas ir skurdas – kaimynai, tai ir skurdas yra savotiškas mentalitetas. Taip, skurdas egzistuoja neplautoje galvoje.

Mokykloje literatūrą man dėstė nuostabi mokytoja Tamara Grigorjevna, išskirtinio proto ir be galo nuovoki moteris. Kartą ji pasakė frazę, kurią įsiminiau visam gyvenimui. Kažkas jos paklausė, ką reiškia miesčioniškumas, ir ji atsakė: „Miesčioniškumas reiškia gerti iš seno, apdaužyto puodelio, kai naujas dulka indaujoje.“ Tai taip įprasta daugelyje šalių – juodai dienai atidėti pinigai, baltos dienos laukiantis puodelis indaujoje, tik balta diena ateina retai, o juodomis užsipildo visas gyvenimas. Kas gyvena ateities laukimu, jos niekada nesulaukia. Ir tada aš supratau: gėda būti skurdžiumi; gėda būti purvinam. Gėda gyventi vyraujant netvarkai galvoje, kuri būtinai atsispindės buityje ir vaikų mentalitete.

Pažįstu moterį, kuri daugiau nei dvidešimt metų kaupė pinigus, kad nusipirktų sodą. Ji viena augina dvi dukras. Mergaitės beveik badavo, ir vyresnioji man pasakojo, kokią gėdą ji jausdavo išeidama į kiemą vilkėdama senas, nunešiotas aksomines kelnes. Mergaitė augo ir stebuklingu būdu kartu augo ir jos kelnės. Vienas centimetras po kito buvo atraitojamos paraitotos kelnės. Atraitai nebuvo tokie nunešioti, kaip likusios kelnės, ir tai visada išduodavo varguolių triukus. Nereikia pasakoti, kad valstybės sistema neleidžia uždirbti pakankamai. Aš ne sistemą dabar kaltinu, bet puvėsį smegenyse. Uždirbant tiek pat, galima atrodyti deramai arba skurdžiai. Kai motina pagaliau nusipirko sodą, abiejų jau paaugusių dukrų jis visiškai nedomino. Tačiau jos nuolat priekaištavo motinai, kad ji neišmokė jų būti moterimis. Merginoms susiformavo pelenės kompleksas. Įpratusios matyti pasenusius fotelius ir indus, yrančius rankšluosčius ir paltus, užaugusios jos bijojo leisti pinigus sau. Kiekvieną kartą ką nors nusipirkus, joms subjurdavo nuotaika: jos tarsi jautėsi nevertos gerų daiktų. O tai, brangieji, vadinama dviem žodžiais: genetinis skurdas. Jis jau yra pasąmonėje, ląstelėse, kraujyje, kauluose.

Vaikai, kurie mato apdaužytus kampus, pasąmoningai programuojami skurdui. Jau būdami paaugliai jie pradeda suvokti jo sunkumą. Dar Antonas Čechovas kalbėjo, kad nusilupusios sienos ir purvini koridoriai daro blogą įtaką studentų gebėjimui mokytis. Purvas ir skurdas slegia žmogų, nuolatinis buvimas skurdžioje aplinkoje programuoja būti nevykėliu. Galėtumėte man paprieštarauti, kad neapykanta skurdui kai kuriuos žmones stimuliuoja vystytis ir uždirbti daugiau pinigų, bet aš jums atsakysiu, kad kur kas daugiau žmonių palūžta slegiami skurdo. Žodžiai „vargas“ ir „varguolis“ turi bendrą šaknį. Vykite nuo savęs vargus. Vykite nuo savęs vargingą gyvenimą. Labai mėgstu frazę „Turtas – tai proto būsena“. Tai va, skurdas – taip pat proto būsena.“

Reklama

Prenumeruok VMarkus