Kodėl protingiems žmonėms taip sudėtinga būti laimingiems

Patinka? Duok Like!
Protingas žmogus žino viską, išskyrus tai, kas gali jam atnešti naudą. O laimingas žmogus žino būtent tai, kas jam geriausia.

Kartais intelektas gali sukelti aibę problemų. Štai 13 priežasčių, dėl kurių daugeliui žmonių, turinčių aukštą intelektą, laimė taip sunkiai pasiekiama.

1. Protingi žmonės vadovaujasi pernelyg aukštais standartais.

Reklama

Turėti standartus nėra blogai. Jie padės jums nenukrypti nuo kelio, kurtis veda į laimę ir sėkmę. Bet pernelyg aukšti standartai gali tapti tikra problema.

Protingi žmonės įprastai žino, ko jie nori iš gyvenimo, ir tenkintis mažesniais dalykais atsisako. Be to, jų keliami aukšti standartai taikomi visoms gyvenimo sritims: darbui, santykiams, pagrindiniams gyvenimo tikslams.

Tačiau didelius poreikius labai sudėtinga patenkinti. Todėl protingus žmones nuolatos persekioja kartėlio jausmas galvojant apie savo pasiekimus, o darbe jiems tampa sudėtinga siekti karjeros aukštumų. Jų perdėtai aukšti sau keliami reikalavimai gali turėti įtakos ir jų santykiams su aplinkiniais.

2. Protingi žmonės dažnai nesugeba priimti tikrovės tokios, kokia ji yra, ir sutelkia dėmesį į idealų jos vaizdą.

Jeigu jūs išgyvenate laimės būseną, jūsų protas tuo metu visas panyra į dabarties akimirką. Visas dėmesys sutelkiamas į tai, ką jaučiate dabar.

3. Laimė – tai protas, kuris pagaliau nurimsta; intelektas – tai protas, kuris atsisako nurimti.

Laimingam protui užtenka to, kas yra. Laimingas žmogus nesiekia pakeisti dabarties; jis tiesiog priima tai, kas yra dabar, ir veikia atsižvelgdamas į esamas aplinkybes. Bet pernelyg protingam žmogui įtikti nėra taip lengva, todėl jis niekaip negalės suprasti, kuo gi toks patenkintas yra laimingas protas, bei kaltins jį tingumu.

4. Dauguma intelektualių žmonių nuolatos ties kuo nors užsiciklina.

Aukštą intelektą turinčios asmenybės turi polinkį nuolatos viską analizuoti ir tyrinėti net iki visiško išsekimo. Kad priimtų kokį nors sprendimą, tokiems žmonėms būtina pasverti visus „už“ ir „prieš“. Ir tai neretai priveda juos iki depresijos.

Be to, atsakymai, kuriuos jie suranda į savo sudėtingus klausimus, gali būti labai nemalonūs, nuviliantys ir paveikti pačius mąstytojus destruktyviai.

„Gebėjimas mąstyti nevertinant – tai aukščiausia intelekto forma“, – pasakė Džidu Krišnamurtis (Jidu Kirshnamurti).

5. Nuolatinė ir negailestinga savikritika.

Daugeliui intelektualių žmonių būdinga žema savivertė, ir tai susiję su jų pačių nuolatinėmis kritiškomis pastabomis, kurias jie sau.

Jie nesugeba priimti savo trūkumų, nes mano, kad privalo atitikti pačius aukščiausius standartus. Štai kodėl taip dažnai juos persekioja niūri dvasinė būsena.

6. Jie ieško gilesnio būties lygmens.

Daugelis intelektualių žmonių sugeba atskirti gėrį nuo blogio, bet tuo pat metu neįstengia priimti neigiamų žmogiškųjų savybių bei vertina kitus žmones pernelyg griežtai. Niūrios tikrovės suvokimas juos gniuždo ir skaudina, nes dauguma protingų žmonių žvelgia pirmiausia į savo vidų.

7. Labai nedaugelis žmonių juos iš tiesų supranta.

Bendravimas yra svarbiausias laimės šaltinis. Mes stengiamės dalintis savo nuogąstavimais bei išgyvenimais su kitais žmonėmis, ir tai padeda mums lengviau su mus ištinkančiomis negandomis susidoroti.

Net pačiam protingiausiam žmogui reikalingas kitas žmogus, su kuriuo jis gali pasidalinti savo rūpesčiais ir sykiu palengvinti jį slegiančią naštą. Bet aukšto intelekto savininkams labai sunku rasti pašnekovų, kurie juos suprastų adekvačiai.

8. Aukštas intelektas dažnai susijęs su psichologinėmis problemomis.

Aukštą intelekto koeficientą turintys žmonės dažnai kenčia nuo sutrikimo, kuris verčia juos nuolatos viską analizuoti bei kelti klausimus. Ir tai neatneša jiems nei laimės, nei psichologinės sveikatos.

Žmogaus protas labai sudėtingas ir nėra mokslo iki galo ištirtas. Perdėtas polinkis nuolatos viską analizuoti bei su tuo susijęs izoliacijos pojūtis dažnai kamuoja intelektualius žmones visą jų gyvenimą.

„Protingų žmonių laimė – tai pats rečiausias dalykas, kurį aš kada nors mačiau“, – neatsitiktinai pasakė Ernestas Hemingvėjus (Ernest Hemingway).

9. Protingi žmonės visuomenėje gali jaustis nejaukiai ir elgtis negrabiai.

Paprasti žmonės dažnai naudojasi tuo, kad intelektualios asmenybės nesugeba pritapti prie gyvenimo visuomenėje. Todėl intelektualai dažnai patiria kritiką ir persekiojimą, kai vidutinį protą turintys žmonės tuo metu švenčia pergalę.

„Aš toks protingas, kad kartais net pats nesuprantu nė vieno savo žodžio“, – sykį pasakė Oskaras Vaildas (Oscar Wilde).,
Reklama