Lauko pakrašty stovėjo Meilė bei Išsiskyrimas ir žavėjosi viena jaunuolių pora. Išsiskyrimas ir sako Meilei: „Galim lažintis, kad aš juos išskirsiu.“
Meilė atsakė: „Palauk, aš tik kartą prie jų prieisiu, o tu vėliau galėsi mėginti tiek sykių, kiek tiktai panorėsi. Ir tada pamatysim, ar pavyks tau juodu išskirti“. Išsiskyrimas su tuo sutiko.
Meilė priėjo prie jaunuolių poros, palietė juos, pažvelgė į akis ir pamatė, kaip tarp jųdviejų pralėkė kibirkštis… Pasitraukusi Meilė ir sako Išsiskyrimui: „Dabar tavo eilė.“
Išsiskyrimas atsakė: „Ne, dabar nieko aš negaliu padaryti – jų širdys kupinos meilės. Ateisiu pas juodu vėliau.“
Praėjo kiek laiko. Išsiskyrimas užsuko į poros namus ir pamatė jauną motiną su kūdikiu, tėvą. Išsiskyrimas tikėjosi, kad meilė jau baigės, todėl ir įžengė į tų žmonių namus. Bet pažvelgęs į sutuoktinių akis jis pamatė jose Dėkingumą. Išsiskyrimas apsigręžė ir pasakė: „Ateisiu pas juodu vėliau.“
Praėjo kiek laiko. Išsiskyrimas vėl juodu aplankė – namie dūko vaikai, iš darbo sugrįžo pavargęs vyras, motina ramino vaikus. Išsiskyrimas vylėsi, kad dabar jau tikrai sugebės juos išskirti. Juk per tą visą laiką ir Meilė, ir Dėkingumas jau seniai turėjo išgaruoti iš jų širdžių. Bet pažvelgęs į jųdviejų akis jis išvydo Pagarbą ir Supratimą. „Aš vėliau čia sugrįšiu“, – pasakė Išsiskyrimas.
Praėjo kiek laiko. Vėl užsuko pas juos Išsiskyrimas. Žiūri – vaikai jau suaugę, žilas tėvas aiškina jiems kažką, o žmona ruošia valgį virtuvėje. Pažvelgė vėl jiems į akis ir atsiduso liūdnai: jis išvydo jose Pasitikėjimą. „Ateisiu vėliau dar pas juos“, – pasakė Išsiskyrimas ir išėjo.
Praėjo ir vėl kiek laiko. Užsuka į tuos namus Išsiskyrimas. Žiūri, o ten laksto anūkai, prie židinio sėdi susikūprinusi senutė. Išsiskyrimas galvoja: „Na, štai, regis, atėjo jau mano taip lauktas laikas.“ Norėjo pažvelgt į akis tai senutei, bet ši pakilo ir išėjo iš namo. Išsiskyrimas nusekė jai iš paskos. Netrukus priėjo senutė kapines ir atsisėdo prie kapo. Tai buvo jos vyro kapas.
„Regis, pavėlavau, – pamanė Išsiskyrimas, – laikas atliko už mane mano darbą.“ Ir Išsiskyrimas pažvelgė į užverktas senutės akis. O jose išvydo Atmintį apie Meilę, Dėkingumą, Pagarbą, Supratimą ir Pasitikėjimą…