Pasakėčia „Trys senoliai“: niekas kitas nedžiugina, jeigu nėra meilės.


Išėjusi iš namų, moteris lauko kiemelyje pamatė tris senolius, turinčius ilgas baltas barzdas.

Ji jų nepažinojo, bet tarė:

– Aš jūsų nepažįstu, bet jūs turbūt alkani. Prašau, užeikite į namus ir pavalgykite.

– Ar vyras namuose? – paklausė jie.

– Ne, jo nėra – atsakė ji.

– Tokiu atveju mes negalime užeiti, – atsakė jie.

Vakare, kai jos vyras grįžo namo, ji papasakojo apie tai, kas nutiko.

– Eik pasakyk jiems, kad aš namuose ir pakviesk užeiti! – tarė vyras.

Moteris išėjo ir pakvietė senolius.

– Mes negali užeiti į namus visi drauge, – tarė jie.

– Kodėl gi? – nustebo ji.

Vienas iš senolių paaiškino:

– Jis vardu Turtas, – tarė jis, parodydamas į vieną iš savo draugų.

– Jis vardu Sėkmė, – parodė jis į kitą draugą, – o aš vardu Meilė.

Vėliau pridūrė:

– Dabar sugrįžk namo ir pasitarkite su vyru, kurį iš mūsų jūs norėtumėte matyti savo namuose.

Moteris grįžo ir papasakojo vyrui tai, ką išgirdo. Jos vyras labai apsidžiaugė.

– Kaip puiku!!! – tarė jis. – Jeigu jau turime nuspręsti, pasikvieskime Turtą. Tegul užeina ir pripildo mūsų namus turtais!

– Mielasis, o kodėl mums nepakvietus Sėkmės? – paprieštaravo moteris.

Jų įdukra, sėdėdama kampe, klausėsi. Ji pribėgo prie jų su savo pasiūlymu.

– O kodėl nepakvietus Meilės? Juk tada mūsų namuose karaliaus meilė!

– Sutikime su mūsų mergaite – tarė vyras žmonai. – Eik ir pakviesk Meilę būti mūsų svečiu.

Moteris išėjo ir paklausė trijų senolių:

– Kas iš jūsų Meilė? Užeik ir būk mūsų svečias.

Senolis vardu Meilė nusišypsojo ir nuėjo namo link. Kiti du senoliai sekė iš paskos. Nustebusi moteris paklausė Turto ir Sėkmės:

– Aš juk pakviečiau tik Meilę, kodėl einate ir jūs?

Senoliai atsakė:

– Jeigu būtumėte pakvietę Turtą ar Sėkmę, kiti du iš mūsų būtų likę lauke, bet kai pakviečia Meilę, mes visada sekame jai iš paskos. Ten, kur Meilė, visada bus ir Turtas ir Sėkmė!