Kaip žaidime, kai dalyviai apsikeičia dovanomis; daiktais ir paslaugomis. Galima pasirinkti siūlomą dovaną, o už ją atiduoti savo. Atidovanoti. Ką turite, tą ir atidovanojate. Savo nuožiūra ir pagal galimybes, sąžiningai.
Viena moteris pasirinko nuostabią segę – sidabrinį drugelį. Pirma ją pamatė ir iš karto išsiuntė užklausą. Bet gailėjo ką nors atiduoti mainais – labai jau buvo gobši. Dėl to ir leido ištisas dienas akcijų svetainėse, kur daiktus buvo galima gauti nemokamai. Gavusi drugelį atgal išsiuntė seną purviną meškiuką. Galėjo iš viso nieko nesiųsti, bet bijojo, kad jai nebeleis žaisti šio žaidimo. Nieko nesiuntusius galėjo iš jo išmesti. O visa kita – savo nuožiūra – kokią nori, tokią dovaną ir siunti. Tai tik tavo sąžinės reikalas.
Tad jos sąžinės pakako išsiųsti meškiuką. Ir dar ji liko labai nepatenkinta, kad teko sumokėti už siuntimą. Segę ji įdėjo į dėžutę, kurioje jau buvo prikaupta nemažai vertingų daiktų. Ir pradėjo ją persekioti nuostoliai – tokie dideli, kad netrukus ištuštėjo banko sąskaita, ir dėžutė, ir spintos… Ir gyvenimas ištuštėjo – vyras išėjo, sūnus liovėsi bendrauti.
O moteris, gavusi meškiuką, nusprendė, kad jo snukutis labai gražus. Ir pats labai mielas! Tik labai jo gaila – matosi, kad niekas nesirūpino. Moteris meškiuką išskalbė, susiuvo, pasodino ant sofos. Ir džiaugėsi, kad jos segė praskaidrina nepasiturinčios moters gyvenimą. Juk tik didelis vargšas būtų galėjęs atgal išsiųsti meškiuką.
Po kurio laiko naujoji meškiuko savininkė laimingai ištekėjo. Ji dirbo sesele, darbe susipažino su atsistatydinusiu pulkininku, kuris pasveiko ir pasiūlė jai tekėti. O ji dar ir naujo darbo pasiūlymo sulaukė – dirbti naujame medicinos centre, gauti puikų atlyginimą. Meškiukas dabar sėdėjo ant naujos sofos naujame bute…
Likimo dovanos reikalauja adekvačių mainų, štai kur slypi paslaptis. Būtina išlaikyti balansą, laikytis etikos taisyklių. Jeigu gavote ką nors gero: pinigų, meilę, darbą, pasveikote – reikia padaryti ką nors gero, ką nors atiduoti. Nuoširdžiai, iš visos širdies. Būtina atsidėkoti tam, kuris padarė gerą darbą. Arba atiduoti dalį kam nors kitam. Nėra prasmės gudrauti su likimu, mokestį vis tiek išskaičiuos su palūkanomis, o dar ir baudą pridės už gudrumą. O jeigu atidavėte daug, nieko nesitikėdami atgal – tikrai sulauksite apdovanojimo. Ir ne iš to, kam ką nors padovanojote, bet iš kitų šaltinių. Jų yra labai daug! Mainai niekada nesibaigia…