Istorija apie santykius raudonų obuolių pavyzdžiu

Patinka? Duok Like!

Nuostabus pasakojimas apie tai, ko tikimės iš santykių ir kaip svarbu iš karto nustatyti bendrus prioritetus.

Įsivaizduokite, kad draugaujate su Marija. Marija turi tris žalius obuolius. O jums reikia kilogramo obuolių, raudonų. Tokioje situacijoje būtų protingiau nueiti į turgų ir nupirkti kilogramą raudonų obuolių iš žmogaus, pasirengusio jums parduoti būtent kilogramą ir būtent raudonų obuolių. Bet turgus – tai taip abstraktu, taip toli – o kas, jeigu ten iš viso nebus jokių obuolių? O kas, jeigu sanitarinė diena? O Marija stovi štai čia, ji tokia šauni. Ir jūs darote drąsią prielaidą, kad Marija visgi turi kilogramą raudonų obuolių. Sielos gilumoje. Ir jeigu gerai pasistengsi, ji jums juos atiduos. Juk tai būtų labai pravartu.

Reklama

„Marija, gal nori nusivesiu tave į kiną?“ – linksmai pasiteiraujate. Marija nustemba, bet turbūt nori, juolab jūs vaidinate, kad jums visiškai nesunku ją ten nusivesti. Jūs vedatės ją į kiną. Bet kilogramo raudonų obuolių neatsiranda. „Kas per nesąmonė?“ – stebitės jūs ir vedatės ją į kavinę. Jūs vedžiojate jos šunį, klijuojate tapetus, remontuojate jos mašiną. Ir nieko neįvyksta. „Na kas tu per kalė?“ – piktinatės ir siūlote jai apsigyventi kartu. Kilogramo raudonų obuolių kaina staiga pakyla iki debesų. Apie kokį turgų kalbama? Dabar gauti savo obuolius būtent iš Marijos yra principo reikalas. Jūs save įtikinate, kad tai – likimas. Ir čia jau visiškai aišku, kaip viskas pasibaigs: ateis diena, kai kas nors pradės šaukti: „Paaukojau tau visą gyvenimą, o tau gaila man kažkokių supuvusių obuolių?!“, o kitas atsakys raudodamas: „Na neturiu aš jokių obuolių, iš kur tu tai ištraukei?“

Ir iš tikrųjų – iš kur? Sąmoningai nepateikiu situacijos, kai klastinga Marija jus specialiai klaidina, nes jai tiesiog patinka eiti į kiną (nors dažnai būtent taip viskas ir vyksta). Bet vis pasitaiko situacijų, kai patys nesame iki galo sąžiningi dėl savo ketinimų, o aplinkiniai tiesiog neturi to, ko mums reikia: kilogramo raudonų obuolių, noro pagimdyti mums penkis vaikus, poreikio kartu atostogauti, gebėjimo nuoširdžiai kalbėtis, banaliai – meilės mums ir atitinkamai galimybės ją rodyti. Ir tai normalu. Lygiai kaip normalu norėti visų šių nuostabių dalykų.

Nenormalu – užsiimti reketu bandant iš pirmo pasitaikiusio simpatiško žmogaus išreikalauti tai, ko jis neturi, tik todėl, kad galbūt kažkur „sielos gilumoje“ tas visgi yra.

Nėra. Jeigu kas nors ir turi jums ką nors pasiūlyti, būtinai tai pats ir padarys. Ne iš sielos gilumos – o iš visos jos platumos.

Reklama