Kaip išmokti niekada nepykti – 3 neurobiologų patarimai

Patinka? Duok Like!

Įsivaizduokite situaciją: stovite šalia žmogaus, kuris tiesiog verda iš pykčio ir ant jūsų šaukia; viskas, ko norite, – atsakyti jam tuo pačiu… Problema tik tai, kad atsakydami šaukimu situacijos tikrai nepagerinsite. Kaip susiimti ir susilaikyti? Yra du būdai ir tik vienas iš jų teisingas.

Pabandykime surasti atsakymus į šiuos opius klausimus ir išsiaiškinkime, kaip sulaikyti pyktį, kur slypi pagrindinė klaida, kaip ją ištaisyti ir pagerinti nuotaiką ne tik sau, bet ir aplinkiniams.

Reklama

Pykčio slopinimas – vienareikšmiškai bloga idėja

Šiuo atveju jūs tiesiog sukandate dantis bandydami įtikinti save, kad „viskas gerai“, ir tiesiog tęsdami pradėtus darbus. Gera žinia ta, kad toks elgesys iš tikrųjų nuslepia pyktį – bet tik nuo aplinkinių – tuo tarpu jūsų slopinamos emocijos tik įgauna pagreitį.

Oliverio Brukmano knygoje „Antidotas“ aprašyti keli bandymai, patvirtinantys, kad savo emocijas slopinantys žmonės jas išgyvena žymiai ilgiau ir skausmingiau negu tie, kurie leidžia joms prasiveržti. Jeigu stengiatės sulaikyti ašaras, jos niekur nedingsta, o noras verkti tik didėja. Kas gi vyksta galvoje, kai bandome sutramdyti pykčio priepuolį? Patikėkite, ten – tikras uraganas.

Jūs nustojate jausti teigiamas emocijas, bet neigiamos išlieka. Jūsų migdolinis kūnas (smegenų dalis, daranti poveikį emocijoms) pradeda dirbti sparčiau. Bet įdomiausia – emocijas slopinate jūs, bet blogiau pasijunta ir jūsų pašnekovas. Vos tik pradedate slopinti pyktį, pakyla jūsų oponento kraujospūdis, kuris pamažu virsta priešiškumu jūsų atžvilgiu. Jeigu jums tenka bendrauti ganėtinai ilgą laiką, yra tikimybė, kad tarp jūsų susiklostys mažų mažiausiai nepalankūs santykiai.

Be to, emocijų slopinimas reikalauja tam tikrų valios pastangų, o jėgos, kaip žinoma, turi savybę pasibaigti. Būtent todėl žmonės, kurie dažnai slepia savo emocijas, dažniau atsiduria situacijose, kai vėliau tenka pasigailėti dėl neapgalvotai pasakytų žodžių.

Kas nors dabar pagalvos: „Taip ir žinojau! Jeigu pykčio slopinimas yra žalingas, teks jį išlieti ant aplinkinių.“

Ir tai taip pat neteisinga.

Nesuteikite laisvės pykčiui

Ir štai jūs nebeišlaikėte – sprogote ir išliejote visą sukauptą pyktį ant draugo. Sutikite, ne pati geriausia mintis.

Pykčio išliejimas tik sustiprina emocinį sprogimą. Be abejo, galima konstruktyviai išreikšti nepasitenkinimą, bet nereikėtų išsilieti ant pašnekovo – su kiekvienu ištartu žodžiu jūsų pyktis augs kaip sniego gniūžtė.

Bet kas tada gali padėti? Galima pabandyti nukreipti savo dėmesį, bet ar tai padės?

Padės. Energiniai mūsų smegenų resursai yra riboti, tad jeigu nukreipiate dėmesį į dar ką nors, smegenys jau nebegali koncentruotis į nuolatinį ir beprasmį nemalonių situacijų apmąstymą.

Ką žinote apie zefyrų testą? Vaikui duodavo vieną zefyrą ir palikdavo jį kambaryje pažadėdami, kad jeigu jis susilaikys ir nesuvalgys jau turimo, eksperimento pabaigoje gaus du zefyrus. Kokie gi buvo gauti rezultatai? Vaikai, sugebėję susiimti ir nesuvalgyti zefyro, ateityje pasiekė geresnių karjeros rezultatų ir nė karto nepakliuvo į kalėjimą.

Testo rezultatai yra aiškūs, bet niekas nekalba apie tai, kaip vaikams pavyko susitvardyti ir nesuvalgyti zefyro. Labai paprasta – jie nukreipė savo dėmesį į kitus. Volteras Mišelis, tyrimo autorius, komentuoja:

„Vaikai rado, kuo užsiimti: jie dainavo, krapštė ausis, žaidė su pirštais arba su tuo, ką sugebėjo rasti kambaryje. Taip jie užglaistė vidinį konfliktą ir atsiribojo nuo nemalonios laukimo situacijos.“

Ši metodika veikia ir su kitomis stiprių emocijų rūšimis, pavyzdžiui, pykčiu.

Taip, taip, žinau – sunku nukreipti savo dėmesį kai kas nors isteriškai rėkia tiesiai jums į veidą. Visgi vienas būdas yra.

Pervertinimas

Dar kartą detaliai įsivaizduokime situaciją: kas nors stovi per kelis centimetrus nuo jūsų ir be jokios priežasties šaukia. Jūs labai norite atsakyti tuo pačiu, o gal net užvožti „pašnekovui“.

O jeigu aš jums pasakysiu, kad šis žmogus vakar prarado motiną? Arba jis išgyvena sunkias skyrybas ir vakar iš jo buvo atimta teisė matytis su vaikais?

Turbūt neimtumėte jo pykčio į širdį, galbūt netgi jį užjaustumėte.

Kas pasikeitė? Ogi nieko! Tiesiog priešistorė, kurią sau papasakojote, pakeitė jūsų požiūrį.

Kaip pasakė Albertas Elisas: „Jus užgauna ne pašnekovas, bet asmeninės mintis.“ Kitą kartą susidūrę su situacija, kai kas nors pradeda lieti ant jūsų pyktį, tiesiog pasakykite sau: „Aš čia niekuo dėtas. Jam tiesiog bloga diena.“

Vos tik pakeičiate savo santykį su situacija – smegenys pakeičia jūsų emocinį atsaką į šią situaciją.

Vienoje iš Deivydo Roko knygų aprašytas įdomus eksperimentas: profesorius Ošneris tomografu tyrė žmonių emocijas. Tyrimo dalyviams rodė tą pačią fotografiją, kurioje pavaizduotas prie bažnyčios verkiantis žmogus. Iš pradžių žmonės jautė užuojautą ir liūdesį. Tačiau kai jiems papasakojo, kad tai yra džiaugsmo ašaros ir žmogus dalyvauja vestuvėse, tiriamųjų emocijos visiškai pasikeitė.

Profesorius tai aiškina tuo, kad mūsų emocijos priklauso nuo įsivaizdavimo apie pasaulį – vos tik jį pakeičiame – keičiasi ir emocijos.

Tad jeigu sau pasakysite: „Jam tiesiog bloga diena“, jūsų įsivaizdavimas apie realybę pasikeis ir neigiamos emocijos užleis vietą teigiamoms. Rezultato ilgai laukti nereikės. Vienoje iš Džeimso Groso knygų aprašyti tyrimai rodo, kad žmonės, kurie praktiškai taiko tokias pykčio pakeitimo praktikas, turi daugiau draugų ir artimų kontaktų.

Be to, ši metodika padeda atsikratyti pykčio, taip apsaugodama nuo netikėtų jo proveržių. Jums daugiau neteks gailėtis dėl priepuolio metu ištartų neapgalvotų žodžių.

Laikas daryti išvadas

Norint atsikratyti pykčio, reikia:

  • Neslopinti pykčio – galbūt aplinkiniai jo nemato, bet labai gerai jaučia jūsų savijautą ir santykiai vis tiek blogėja.
  • Neužsiliepsnokite išsiliedami ant aplinkinių – rinkitės ramiai ir konstruktyviai išsakyti savo nepasitenkinimo priežastį. Bet nebandykite savo pykčio dar labiau „kaitinti“– patiems bus blogiau.
  • Pervertinkite situaciją – tiesiog pasakykite sau: „Aš čia niekuo dėtas – jam tiesiog sunki diena.“

Žinoma, būna situacijų, kai jūsų oponentas specialiai veda jus iš kantrybės ir tada nieko kito nelieka, tik bandyti tvardyti savo pyktį, kad nepablogintumėte savo išgyvenimų. Visgi kartais situacijos pervertinimas gali padėti jums pakeisti savo emocijas – pyktį į atjautą, užuojautą arba supratingumą.

Dabar, siekiant išsaugoti gerus tarpusavio santykius, lieka paskutinis žingsnis – ATLEISTI.

Ir to reikia jums, o ne jūsų pašnekovui. Prisiminkite seną patarlę:

Pykti – tas pats, kas išgerti nuodų ir laukti, kada mirs kitas.

Reklama