Kodėl protingas vyras geriau nei gražus?

Patinka? Duok Like!

Kada pastarąjį kartą baigėte skaityti knygą? Ir ką jūs tada pajutote?

Daugelio istorija su geru romanu yra panaši: žmonės skiria jam visą laisvą laiką, o kai baigia skaityti, jaučia, kad tapo protingesni ir išmintingesni. Ši skaitymo rūšis, kurią „Time“ žurnalistas Anny Murphy Pole pavadino giliuoju skaitymu, šiuo metu yra pasenusi praktika.

Reklama

Visi socialiniai tinklai, žinių portalai ir panašaus turinio interneto puslapiai užėmė visą laisvą mūsų sąmonės vietą ir laisvą laiką. Lieka vis mažiau skaitytojų, pasiruošusių skirti savaites tam pačiam tekstui. Kartais mes netgi juokiamės iš tokių žmonių – čia tai bent, dinozaurai!

Bet jeigu patys neskaitote ilgų tekstų, gali būti, kad geriausias dalykas, kurį galite padaryti, – ištekėti (arba vesti) už žmogaus, kuris vis dar juos skaito.

Trumpai tariant, kai kurie tyrėjai yra įsitikinę, kad statymas ant daug skaitančio žmogaus visada suveikia.

2006 ir 2009 metais Raymond Mar, Kanados Jorko universiteto psichologas, ir Kate Atley, Toronto universiteto kognityvinės psichologijos profesorė, atliko du nepriklausomus analogiškus tyrimus.

Abiem pavyko įrodyti, kad reguliariai grožinę literatūrą skaitantys žmonės sugeba labiau užjausti kitus, o savo sprendimuose dažniau pasikliauja protu, o ne emocijomis.

Kitaip tariant, skirtingai nei tie, kurie neskaito knygų, skaitantys žmonės dažniau argumentuoja savo poziciją, o ne pradeda rėkti, moka įtikinti kitus ir atsižvelgia ne tik į savo interesus.

Taip, botanikai kartais atrodo pernelyg nuobodūs, tačiau praktika rodo, kad sukurti stiprią šeimą su nuoboda yra daug paprasčiau nei su isteriku.

Žmonės, kurie skaito apsakymus ir romanus, geriau supranta santykių esmę. Ir jie ne tokie impulsyvūs.

2010 metais Amerikos specialistų atliktas tyrimas parodė, kad vaikystėje grožinius tekstus skaitę vaikai turi geresnius teorinio mąstymo gebėjimus. Jie išmintingesni, lengviau prisitaiko prie besikeičiančių išorės veiksnių ir lengviau randa kalbą su kitais žmonėmis. Kiekvieną išgalvoto personažo tragediją ir laimėjimą jūsų smegenys priima kaip savo pačių. Tai reiškia, kad knygų skaitymas iš tiesų gali suteikti išminties ir patirties. Būtent todėl apie daug skaitančius jaunus žmonės kalbama, kad jie yra ne pagal metus išsivystę arba pernelyg greitai suaugo.

Bet kas, perkaitęs tūkstantį puikių, prasmingų romanų, gali priskirti save prie žmonių, išgyvenančių tūkstančius gyvenimų. Jeigu visgi visa ši knygų istorija ne apie jus, bent jau pabandykite susirasti sau sutuoktinį, kuris per savo gyvenimą perskaitė daugiau nei du šimtus knygų.

Kodėl?

Visų pirma, reguliariai skaitantys žmonės siųs jums meilės laiškus ir tekstus eilėraščiais.

Jie mokės kalbėti literatūrine kalba. Jie pakerės jus savo žodynu ir mokėjimu juo naudotis.

Pagal vieną tyrimą, kurį atliko Anne Canninhgman iš Kalifornijos universiteto, skaitymas – tai efektyviausias mokymosi būdas. Iki šiol. Jos teigimu, didžiąją savo žodyno žodžių dalį vaikai gauna tiesiogiai iš kalbos, o ne mokydamiesi. Kitaip tariant, geriausias būdas išmokti taisyklingo kalbėjimo – ne įvairių specializuotųjų kursų lankymas, o knygų skaitymas. Darbas tiesiogiai su kalba.

Antra, niekas nesupras jūsų taip gerai, kaip apsiskaitęs žmogus.

Naujosios socialinių tyrimų mokyklos psichologas David Comer Kidd sako, kad tikras romanistas iš bet kurio savo skaitytojo padarys rašytoją. Ir tai dar kartą įrodoma: skaitantys žmonės sugeba užjausti. Ir jie turi pakankamai proto, kad galėtų duoti jums gerą patarimą.

Pagaliau apsiskaitę žmonės yra tiesiog išmintingesni.

Daug skaitantys žmonės dažniausiai gali lengvai palaikyti kalbą bet kokiomis temomis ir moka ciniškai pasijuokti. Jų atmintis veikia geriau. Jie turi didelį žodyną. Savo kasdienius darbus jie dažniausiai atlieka kruopščiau.

Tad šiuolaikiniame pasaulyje, kuriame nebereikia gelbėtis nuo beždžionių ir vilkų, žvelgiant į ilgalaikę perspektyvą, botanikas yra gerokai geresnis pasirinkimas už sportininką ar gražuolį. Bet jau čia tikrai yra apie ką pamąstyti.

Šaltinis

Reklama