Mamoms, turinčioms sūnus. Ateis diena, kai jūsų vaikas jus paliks

Patinka? Duok Like!

Kai jis gimė, ilgą laiką negalėjote atsigauti nuo jus užliejusio džiaugsmo ir šoko. Štai jis priešais jus: mažutis, gyvas, tikras – jūsų sūnus. Juokingai čepsi lūpytėmis, žiūri bedugnėmis akimis, nerangiai judina rankytes ir kojytes. Jūs žinote, kad jis yra visiškai priklausomas nuo jūsų: keliatės naktimis, maitinate, keičiate vystyklus. Jaučiate jį kaip save pačią.

Štai jis verkšlena eidamas į darželį, nes nenori su jumis skirtis: didele, šilta, mylima, artima. Vakare, kai grįžtate namo, klausia, kodėl mėnulis visur jus lydi, kodėl močiutė nešioja stikliukus ant akių, kodėl tėtis kosėja ir kodėl katė sako „miau“.

Reklama

Štai jo liūdnos akytės pirmą kartą einant į mokyklą, kurioje visą dieną tenka praleisti sėdint suole – o juk taip norisi žaisti. Pirma mėlynė, draugas su skylėta kojine svečiuose. Kompiuteriniai žaidimai: iš pradžių paprasti, vėliau sudėtingo siužeto, kurių negalite suprasti. Laikas bėga katastrofiniu greičiu. Telefono pirkimas, pirmoji mergaitės žinutė: „Ką veiki?“

Ir prabėgo metai. Jums jie atrodė kaip viena diena, o jam – kupini daugybės įvykių, išgyvenimų, asmeninio augimo, poelgių dėl meilės, savęs pažinimo, įrodinėjimo, kad jis vertas geriausio.

Paskutinis skambutis… jūs pataisote jo kaklaraištį. Atestato įteikimas. Ašaros jūsų, sūnaus, mokytojų. Šaukimas į kariuomenę. Įsitempęs jo veidas rodo, kad yra pasirengęs bet kokiems iššūkiams. Jūsų širdis plyšta, bet žinote, kad jis yra stiprus, sąžiningas, geras. Jam būtinai pasiseks.

Sublogęs, įkritę skruostai, alkanos akys… Toks jis grįžta iš kariuomenės. Po poros mėnesių supažindina jus su Valia, po trijų – su Tania. Jūs tik spėjate priprasti, kad jos per greitai keičiasi, o jis jums praneša: „Vesiu Olgą.“

Suvokiate: jis išeina, išeina… Neužtrenkdamas durų į širdį, ne į nežinią, ne nuo to, ko nekenčia. Jis išeina pas JĄ, pas tą, kuri bus šalia, kuri taisys jo kaklaraištį ir gamins jam pusryčius. Jums teks susitaikyti, kad sūnus išėjo į suaugusiųjų gyvenimą.

Netrukdykite. Nesibelskite į jo duris kiekvieną dieną, netikrinkite, kaip ji gamina, neprikaišiokite, jei mergaitei kas nors nepavyskta dėl patirties stokos. Ji tokia, kokia yra, ir jūsų sūnus ją myli. Todėl taip pat ją pamilkite.

Atminkite:

1. Jūsų sūnus vis dar su jumis. Bet dabar jis įveikia kitą gyvenimo etapą. Jis turi dirbti, auginti vaikus, rūpintis jais ir savo žmona.

2. Nematomas stiprus ryšys išlieka visada, jo niekas negalės sugriauti. Jis šalia, visada šalia, nors ir gyvena kitame bute, mieste, šalyje.

3. Jūsų bandymas jį sugrąžinti, padaryti taip, kad kiekvieną dieną jus lankytų, padėtų, klaustų, kaip jaučiatės, tėra jūsų egoizmo apraiška. Pačios to nesuvokdamos galite sugriauti savo berniuko gyvenimą.

4. Turite didžiulį kiekį neišeikvotos meilės. Saugojote ją sūnui. O jis su ja. Pasidžiaukite už jį ir skirkite savo meilę vienišiems vaikams, mėgstamai veiklai, bendravimui su žmonėmis, kuriems reikia jūsų palaikymo.

Sūnus visada vertino ir vertina jūsų stiprybę, gėrį, meilę, išmintį. Nenuvilkite jo lūkesčių. Netapkite bambančia, pikta sene, kuri kiekvieną dieną reikalauja stiklinės vandens. Tai ne tik kvaila. Tai pražudys jus ir jūsų sūnų. Leiskite sau ir jam būti laimingiems.

Reklama

Prenumeruok VMarkus