„Nuodai tavo galvoje“. Pasakėčia apie tai, kaip nekurti sau problemų

Patinka? Duok Like!

Senovės Kinijoje ištekėjusi mergina gyveno savo vyro namuose ir tarnavo jam bei jo motinai.

Kartą nutiko taip, kad po vestuvių vienai merginai vis tekdavo klausyti nepagrįstų uošvės priekaištų. Visiškai praradusi viltį, ji nusprendė ja atsikratyti. Mergina nuėjo pas tėvo draugą -žolininką ir pasiskundė jam:

Reklama

— Aš negaliu daugiau gyventi su savo uošve. Ji veda mane iš proto. Ar negalėtumėte man padėti? Aš gerai sumokėsiu.

— Ką aš galiu dėl tavęs padaryti? – paklausė žolininkas.

— Parduokite man nuodų. Aš nunuodysiu uošvę ir visos mano problemos išsispręs, — atsakė ji.

Po ilgų apmąstymų žolininkas tarė:

— Gerai, aš padėsiu tau. Bet tu turi suprasti du dalykus. Pirma, tu negali nunuodyti uošvės iš karto, nes žmonės supras, kas nutiko. Aš duosiu tau žolių, kurios žudys ją iš lėto, ir niekas nesupras, kad ji buvo nunuodyta.

Antra, kad galutinai išvengtum bet kokių įtarimų, tu turi suvaldyti savo pyktį, išmokti ją gerbti, mylėti, klausyti ir būti kantriai. Tada, jai mirus, niekas neįtars tavęs.

Mergina su viskuo sutiko, paėmė žoles ir pradėjo po truputį dėti jas į uošvės maistą. Be to, ji stengėsi kontroliuoti save, klausyti uošvės ir ją gerbti. Tada ji pamatė, kaip pasikeitė uošvės elgesys jos atžvilgiu, uošvė visa širdimi pamilo merginą.

Uošvė visiems pasakojo, kad jos marti pati geriausia, tokia, apie kuria galima tik svajoti. Po pusės metų jų santykiai tapo artimi, kaip tikros motinos ir dukters. Ir štai kartą atėjo mergina pas žolininką ir meldė:

— Dėl Dievo meilės, prašau jūsų, išgelbėkit mano uošvę nuo nuodų, kuriuos aš jai daviau. Aš nenoriu jos žudyti. Ji tapo geriausia uošve ir aš myliu ją.

Žolininkas nusišypsojo ir tarė:

— Nesijaudink, aš nedaviau tau jokių nuodų. Tai buvo paprasti prieskoniai. Nuodai buvo tik tavo pačios galvoje ir tu jų atsikratei.

Mes esame tai, ką galvojame. Atsiminkite tai!

Šaltinis

Reklama