Vyriškas požiūris į moters amžių

Patinka? Duok Like!

Atsimenate, Gajaus Ričio žmona privertė jį sukurti filmą apie ją? Gali būti, kad neatsimenate, nes filmas nepavyko. Taip būna visada, kai žmogus dirba nenuoširdžiai, o verčiamas. Bet kaip gali atsisakyti, kai tavo žmona – Madona (šiuo atveju reikėtų suprasti tiesiogiai).

Kodėl aš prisiminiau šią nesėkmingą kino juostą? O gi todėl, kad Liuzos Čikonės vaidinta veikėja viename epizode klausia pagrindinio veikėjo, kuo ji geresnė už jaunas merginas.

Reklama

Į ką pagrindinis veikėjas nustebęs atsako, kad jis yra suaugęs vyras ir jam reikalinga suaugusi moteris (pabandytų Gajus Ričis įdėti į scenarijų ką nors kitą).

Man reikalinga subrendusi moteris. Asmenybė!

Už citatos tikslumą neatsakau, bet personažo pozicija verta pagarbos. Ir ji nėra įprasta.

Mes kažkokiu būdu pripratome (arba mus pripratino) prie minties, kad moteris būtinai turi būti jauna. O jeigu ne, tai kaip ir viskas.

Įprasta manyti, kad moters amžius labai trumpas. Aš nekalbu apie vidurinį amžių. Jame moteris dar yra aktyvi, palyginus su vyrais. Aš apie tą laikotarpį, kurį mergina laikoma patrauklia.

Palankiai susiklosčius aplinkybėmis, šis laikotarpis artėja prie pabaigos maždaug trisdešimties metų. Net trumpiau, nei fertilinis amžius.

Kas po trisdešimties? Mergina, nespėjusi dar pabūti moterimi, iškart pavirsta teta. Žmona, kolege, piliete, galbūt profesionale. Bet tikrai nustoja būti aistros objektu.

Vyras — ūkyje pageidaujamas aksesuaras. Mamos ir močiutės spaudžia su vestuvėmis. Ir rezultate, jeigu vyras sugeba savarankiškai užsirišti batų raištelius, jis tampa medžioklės objektu.

Ir moteriai, kuriai virš trisdešimt, tenka nuolat konkuruoti su įžūlia jaunyste. Ne tik bandant ištekėti. Net, jeigu techniškai žiūrint, vyras yra sužieduotas, sušildytas ir pamaitintas, negalima atsipalaiduoti! Jaunimas nemiega ir jį taip pat galima suprasti. Merginoms reikia susitvarkyti savo gyvenimus.

Tokiu būdu, moteris jaučia visuomenės spaudimą. Kaip iki trisdešimties metų, taip ir vėliau.

Bet vėliau – ypač stipriai. Kai tik pasirodė pirmosios raukšlelės – viskas. Kaip dainuojama vienoje dainoje “toliau – ilga mirtis”. Lyg mes iki šiol gyventume Viduramžiais, kai dvidešimties metų merginos buvo laikomos senmergėmis, o trisdešimt penkerių, pagimdžiusi aštuonis vaikus, sėkmingai atsiguldavo į kapą. Kiek metų buvo Dostojevskio senei procentininkei? Teisingai, keturiasdešimt dveji.

Bet kaip vyrus traukia jaunuolės! Ir kur, klausimas, dingsta tas „let’s grow old together“?

Viskas dėl to, kad mamos ir močiutės mato dukros (anūkės) realizaciją tik per santuoką. Kai tik tai įvyksta – viskas! Galima apsiauti šlepetes ir suvalgyti dar vieną beliašą.

Kitą kraštutinumą sukūrė mados industrija. Juk visi žinome, kaip veikia nepriekaištingas marketingas? Technika visiškai paprasta.

Pirmas žingsnis — darome žmogų nelaimingą. Antras žingsnis — siūlome jam prekę, kuri vėl padarys jį laimingą.

Modeliai, Holivudo aktorės, estrados žvaigždės – praktiškai visos yra angeliško grožio. Ir būtinai seksualios. Sutapimas? Nemanau.

Profesionalus grimas, taisyklingas apšvietimas, bet svarbiausia (po viso kūno tonavimo) – jo didenybė Photoshop‘as. Ši, velnio-gundytojo sukurta programinė įranga, leidžia daryti stebuklus. Norite lygios odos be spuogų? Putlių lupų? Idealiai simetriško veido (tiesiog padaromas veidrodinis geriau atrodančios pusės atspindys)? Standžios krūtinės? Lygių dantų? Kojų? Jokių problemų!

Ką jau slėpti, kartą sutuoktinė vienu pelytės paspaudimu man priaugino raumenis.

Ką gauname rezultate? Barbės lėlės žvelgia į mus iš visų pusių, nuo kino ekranų iki šampūno buteliukų. Taip, jos puikiai atlieka joms priklausančią marketingo schemos dalį, darydamos moteris nelaimingas.

Klausykite, juk mes visi esame suaugę, sąmoningi žmonės! Gerai, kvailystę pasakiau, sutinku, ne visi. Bet gal bent pasistenkime.

Pagaliau pripažinkime: senti – normalu.

Mes keičiamės kiekvieną savo gyvenimo dieną. Gauname naujų žinių, naujos patirties, randų, įspūdžių ir emocijų. Ir tai atsispindi mumyse. Bet juk taip ir turi būti!

Štai šitie vaizdeliai iš socialinių tinklų, apie penkiasdešimtmečius žmones be moralinio ir fizinio senėjimo požymių – jūs juk suprantate, kad tai fake‘as? Taip nebūna! Ir neturėtų būti!

Sutinku, pasitaiko išimčių. Bet jų itin nedaug.

Apsilankykite savaitgalį vandens parke. Pažiūrėkite kiek ten iš tikrųjų gražių žmonių. Ar daug? Manau, galbūt penkis suskaičiuosite. Tai vienaragiai mūsų tarpe. Unikumai. Tobulai sudėti vyrai ir moterys, nuostabiais veidais, lyg laikas jiems negaliotų…

O visi mes – šiaip sau – celiulitas, pilvai, raukšlės, inkštirai. Mes šleivai vaikštom, kūprinamės, susiraukiame. Mūsų kojos tai trumpos, tai kreivos. Nelygiai auga barzda (čia apie vyrus). Mes per daug liesi arba stori, per daug gležni…

Lyginant su kuo?

Reikia suprasti, kad norma — tai mes.

Ne šios nuostabios lėlės televizoriuje. O mes. Su visais savo trūkumais, vienu iš kurių kažkodėl laikome amžių.

Sako, kad kiekvienas amžius turi savo privalumų. Pavyzdžiui, 52 dalinasi iš 13… Juokai juokais, bet tikrai taip yra.

Kodėl turėtume neigti savo amžių? Moteris prisipumpuoja lūpas ar net visa veidą boteksu, pasididina krūtinę, nusiurbia riebalus.

Kodėl?

Dieve, kaip gražiai sensta italės!

Taip, jos rūpinasi savimi. Tik aš, kažkodėl, nepastebiu apsilankymo pas plastikos chirurgą požymių. Šukuosena, elegantiška suknelė, lygus įdegis, bateliai.

Ir, žinoma, neblėstantis pasitikėjimas savo patrauklumu.

Juk tai ir yra svarbiausia! Nors ne visos atrodo, kaip Monika Beluči, kokios jos žavios!

Kodėl lyginame save su jaunimu? Juk jie kitokie. Nei geresni, nei blogesni. Tiesiog kitokie.

Tegul, jų oda lygi ir juokas nerūpestingas. Bet juk nėra apie ką pasikalbėti! Jie beveik neskaitė klasikos. Jie nežino kas yra AC/DC, jie klausosi Džastino Byberio (te nubaudžia jį dangus!) ir tiki Instagram‘u.

Atleiskite man, jaunos merginos! Aš, žinoma, apibendrinu. Aišku, kad ne visi. Aišku, kad skaitė. Šaunuolės ir gražuolės!

Bet man trisdešimt šešeri.

Ir man reikalinga subrendusi moteris. Asmenybė!

Protinga, išsilavinusi, drąsi, ryžtinga. Su praeitimi. Su patirtimi. Su nuomone. Su akimis, kurios gali papasakoti visą istoriją, kol mes bendraujame tylėdami.

Taip, ir su raukšlelėmis aplink šias akis, nes jos daug juokėsi. Mums turi būti įdomu. Taip pat ir pasenti. Pagalvojus, tai taip pat yra gan smagu.

Damos! Ponios! Pasitikėkite savimi! Žavėkitės savimi! Jūs nuostabios! Būdamos dvidešimties, trisdešimties, keturiasdešimties, penkiasdešimt dviejų…

Reklama