Istorijos

„Laivas patyrė avariją ir pradėjo skęsti. Šiai sutuoktinių porai pavyko nusigauti iki valties, bet, didžiam jų nusivylimui, joje buvo tik viena vieta. Vyras įsiropštė į valtį, palikęs žmoną vidury vandenyno. Prieš nuskęsdama žmona ištarė jam paskutinę frazę savo gyvenime“, – taip pirmą šių metų pamoką pradėjo literatūros mokytoja. Šioje vietoje jos pasakojimas nutrūko. „Kaip jūs...

Pasiėmiau pas save mamą. Visam laikui. Nieko iš anksto negalvodama, tiesiog vieną dieną su vienu maišu. Maiše – pėdkelnės, šlepetės su užrašu „Geriausiai močiutei pasaulyje“ (mano vaikų dovana), šiltas chalatas su marškiniais ir kažkodėl pagalvės užvalkalas. Mama į maišą viską surinko pati. Dabar mano namuose jau tris savaites gyvena sena, maždaug ketverių metų mergaitė. Lieknutė,...

Po kurio laiko jie kreipėsi į Tėvą prašydami: – Visko turime, bet kažko trūksta. Nuobodu mums. Dievas davė jiems tešlos ir tarė: – Lai kiekvienas jūsų sulipdo moterį tokią, kokią pats įsivaizduoja: stambią, liekną, aukštą, žemą… O aš įkvėpsiu jai gyvybę. Po to Dievas atnešė lėkštę su cukrumi ir pasakė: – Čia yra dešimt gabaliukų....

– Jūs – kalvis? Balsas už nugaros pasigirdo taip netikėtai, kad Vasilijus net pašoko. Be to, jis negirdėjo, kad būtų daromos dirbtuvės durys ar kažkas įeitų vidun. – O jūs nebandėte pasibelsti? – šiurkščiai atsakė jis, šiek tiek supykęs ir ant savęs ir ant vikraus kliento. – Pasibelsti? Hm… nebandžiau, – atsiliepė balsas. Vasilijus pagriebė...

Kaip sakydavo rašytoja Dorotėja Parker, „vyras, net jei ir sugebėtų suprasti, ką galvoja moteris, vis tiek nebūtų tuo patikėjęs“. O štai psichoterapeutė iš Sankt Peterburgo sugebėjo į kelias eilutes sutalpinti viską, apie ką galvoja moteris. Mes išrinkome ironiškus mini-pasakojimus, kurie padės suprasti save. 1. Gyveno kartą mergaitė. Ji svajojo išmokti šokti, bet pernelyg lėtai judėjo...

Dviejų angelų pokalbis. Vyresnysis angelas griežtai žiūri į pavaldinį. – Na, pasakok. Tik dviem žodžiais. Neturiu laiko. – Gyvas, sveikas, kaip visada. Eina į darbą. Kažko tikisi. – Ko? – Sunku pasakyti. Du kartus rodžiau jam laimingą sapną – nemato. Sako, kad pavargsta darbe. – O kas darbe? – Kaip pas visus. Viršininkas. Sambrūzdis. Rūkomasis....

Autorė: Alsu Gilmutdinova Kiekvienoje šeimoje yra žmogus, kuris dar nespėjo išsilakstyti. Mūsų šeimoje tai – močiutė. Kai prieš šešerius metus mirė senelis, pasiėmėme ją gyventi pas save. Mano tėvai sako, kad tai likimas keršija už tai, jog vaikus, tai yra mus su sese, aplenkė akivaizdžios paauglystės problemos. Pavyzdžiui, liepą gavusi pensiją ji kartu su drauge...

Tėvui buvo keturiasdešimt metų, Slavikui – dešimt, ežiukui – dar mažiau. Slavikas parsinešė ežiuką kepurėje, pribėgo prie sofos, ant kurios skaitydamas laikraštį drybsojo tėvas, ir iš laimės netverdamas savo kailyje sušuko: – Tėti, žiūrėk! Tėtis padėjo laikraštį ir apžiūrėjo ežiuką. Jo nosis buvo riesta, o pats labai simpatiškas. Be to, tėtis labai palaikė sūnaus meilę...

Kokį palikimą šiam pasauliui palieka žmogus, kai jo laikas artėja prie pabaigos? Kiekvienas mūsų naiviai galvoja, kad jo žodžiai, nuotraukos, asmeniniai daiktai ir gyvenimas apskritai yra įdomūs ir svarbūs jei ne visam pasauliui, tai bent jau artimiesiems. Bet ar tikrai? Dalinamės istorija moters, kuri suprato, kad iš žmogaus gyvenimo lieka labai nedaug, beveik nieko. Kas...

„Surinko Dievas visus žemės padarus ir nusprendė skirti kiekvienam gyvenimo trukmę. Pirmą pakvietė žmogų: „Tu, žmogau, – nestambus padaras, tad tau skiriu 20 metų.“ „Mažai…“ – pagalvojo žmogus, be nusprendė nesiginčyti su Dievu ir tyliai pasitraukė į šoną. Tada Dievas pasikvietė arklį: „Tau, arkly, suteikiu 40 gyvenimo metų – tu stambus padaras, tai ir gyvensi...