Santykiai

„Atsiprašau“ – žodis, kurio išmokstame vos pramokę kalbėti ir supratę, kad kartais padarome ne tai, ką turėtume. Nors „atsiprašau“ – tai tik žodis. Daug svarbiau – atsiprašančio žmogaus ketinimai. Kartais gana paprasta atpažinti nenuoširdų atsiprašymą. Pavyzdžiui, labai sarkastiškas „Na gerai, atleisk…“, palydimas giliu atodūsiu ir akių vartymu. Gerokai sunkiau iššifruoti netikrus artimiausių žmonių atsiprašymus. Jie...

Girdėti, kaip žmogus vėl ir vėl kartoja klaidingą teiginį, gali būti nepakeliama. Bet jeigu kartą ar du pašnekovą pataisote, o jis ir toliau atsisako pripažinti tiesą, turėtumėte nustoti švaistyti tam laiką. Kartais reikia tiesiog leisti žmonėms klysti. Ne visi yra pasirengę išgirsti tiesą. Tokia realybė ir su ja reikia susitaikyti. Taškas. Šiame pasaulyje yra žmonių,...

Palaikymas – kai prijaučiate žmogui ir leidžiate jam suprasti, kad ištikus bėdai jis nėra vienas. Kartais jo prireikia visiems: žmonės – socialinės būtybės, orientuoti į gyvenimą grupėje ir suartėjimą su panašiais į save. Niekas negali atlaikyti visų sunkumų būdamas vienas, tačiau mūsų kultūroje palaikymu taip pat vadinami dalykai, kurie neturi nieko bendro su tuo, pavyzdžiui,...

Labai prašau, jeigu kas nors jums labai brangus ir jūs nuoširdžiai nerimaujate – parodykite tai. Leiskite sau būti pažeidžiamas. Tai visai ne gėda ir nėra silpnumo požymis. Neslėpkite emocijų, neapsimeskite neprieinamomis princesėmis ir filmų superherojais. Rodykite savo jausmus. Garsiai apie juos kalbėkite, nepalikite nieko nepasakyto. Jokios cenzūros, jokios gėdos! Viskas labai paprasta: mylite – pasakykite....

Be abejo, visos norime būti tobulos mamos. Šios mintys mus ypač perpildo, kai pradedame lauktis kūdikio. Noriai skaitome žurnalų straipsnius apie vaikų auklėjimą, nagrinėjame mielus paveiksliukus, įsivaizduojame, kaip nuo pirmų vaikelio gyvenimo dienų visko jį mokysime, stebėsime jo mitybą, vystymąsi… Kitaip tariant, ruošiamės tapti tobulomis mamomis. Bet ar teko sutikti bent vieną tobulą mamą? Man...

Negalima priversti žmonių žvelgti į gyvenimą jūsų akimis. Tai, kad kažkam padedate, visiškai nereiškia, jog jums bus atsidėkota. Toks gyvenimas. Jūsų gyvenime bus žmonių, kurie jus paliks, nepaisant to, kad į santykius sudėjote visą savo širdį. Tokie žmonės negeba įvertinti jūsų pastangų. Kartais jiems net nerūpi, ką dėl jų padarėte. Jie priklauso žmonių grupei, linkusiai...

„Kam reikalingi vaikai?“ – „Kad senatvėje būtų kam paduoti stiklinę vandens!“ – sako liaudies išmintis. Ir jos balsas skamba taip garsiai, kad per jį nebegirdime savęs. „Vandens stiklinė, apie kurią kalbame, mūsų kultūroje buvo atsisveikinimo ritualo dalis: ją pastatydavo prie mirštančiojo galvūgalio, kad siela nusipraustų ir išeitų. Ji simbolizavo ne tiek fizinę pagalbą, kiek gailestingumo...

Savivertė nugali viską: grožį – išorinį ir ypač vidinį; išprusimą; neeilinį protą; talentus ir gabumus; raumenis ir pinigus. Savivertė viską kompensuoja: jeigu nėra išskirtinio grožio, deramo išsilavinimo ir talentų, bet žmogus be proto save įsimylėjęs ir nė kiek neabejoja (ir visiškai teisingai daro) savo unikalumu ir žavesiu – jis tikrai bus laimingesnis ir stipresnis už...

Socialinis įsipareigojimas Visuomenėje kyla audros, vos tik paliečiama santykių su motina tema. Kodėl taip yra? Kas suteikia šiam ryšiui tokio unikalumo, kad jokiais būdais ir jokiomis aplinkybėmis jo negalima nutraukti? Ar tai reiškia, kad mes, dukterys ir sūnūs, esame įpareigoti amžinai mylėti žmogų, padovanojusį mums gyvenimą? Vienas labiausiai paplitusių mitų mūsų visuomenėje – apie begalinę...

Neseniai oro uoste atsitiktinai nugirdau motinos ir dukros pokalbį, jos atsisveikino. Kai paskelbė apie skrydį, jos apsikabino ir motina pasakė: „Aš tave myliu ir linkiu tau pakankamai.“ Dukra atsakė: „Mama, mūsų gyvenimas kartu – daugiau nei pakankamai. Tavo meilė – tai viskas, ko man reikia. Aš taip pat linkiu tau pakankamai.“ Jos pasibučiavo ir dukra...