Istorijos

– Jūs – kalvis? Balsas už nugaros pasigirdo taip netikėtai, kad Vasilijus net pašoko. Be to, jis negirdėjo, kad būtų daromos dirbtuvės durys ar kažkas įeitų vidun. – O jūs nebandėte pasibelsti? – šiurkščiai atsakė jis, šiek tiek supykęs ir ant savęs ir ant vikraus kliento. – Pasibelsti? Hm… nebandžiau, – atsiliepė balsas. Vasilijus pagriebė...

Kaip sakydavo rašytoja Dorotėja Parker, „vyras, net jei ir sugebėtų suprasti, ką galvoja moteris, vis tiek nebūtų tuo patikėjęs“. O štai psichoterapeutė iš Sankt Peterburgo sugebėjo į kelias eilutes sutalpinti viską, apie ką galvoja moteris. Mes išrinkome ironiškus mini-pasakojimus, kurie padės suprasti save. 1. Gyveno kartą mergaitė. Ji svajojo išmokti šokti, bet pernelyg lėtai judėjo...

Dviejų angelų pokalbis. Vyresnysis angelas griežtai žiūri į pavaldinį. – Na, pasakok. Tik dviem žodžiais. Neturiu laiko. – Gyvas, sveikas, kaip visada. Eina į darbą. Kažko tikisi. – Ko? – Sunku pasakyti. Du kartus rodžiau jam laimingą sapną – nemato. Sako, kad pavargsta darbe. – O kas darbe? – Kaip pas visus. Viršininkas. Sambrūzdis. Rūkomasis....

Autorė: Alsu Gilmutdinova Kiekvienoje šeimoje yra žmogus, kuris dar nespėjo išsilakstyti. Mūsų šeimoje tai – močiutė. Kai prieš šešerius metus mirė senelis, pasiėmėme ją gyventi pas save. Mano tėvai sako, kad tai likimas keršija už tai, jog vaikus, tai yra mus su sese, aplenkė akivaizdžios paauglystės problemos. Pavyzdžiui, liepą gavusi pensiją ji kartu su drauge...

Tėvui buvo keturiasdešimt metų, Slavikui – dešimt, ežiukui – dar mažiau. Slavikas parsinešė ežiuką kepurėje, pribėgo prie sofos, ant kurios skaitydamas laikraštį drybsojo tėvas, ir iš laimės netverdamas savo kailyje sušuko: – Tėti, žiūrėk! Tėtis padėjo laikraštį ir apžiūrėjo ežiuką. Jo nosis buvo riesta, o pats labai simpatiškas. Be to, tėtis labai palaikė sūnaus meilę...

Kokį palikimą šiam pasauliui palieka žmogus, kai jo laikas artėja prie pabaigos? Kiekvienas mūsų naiviai galvoja, kad jo žodžiai, nuotraukos, asmeniniai daiktai ir gyvenimas apskritai yra įdomūs ir svarbūs jei ne visam pasauliui, tai bent jau artimiesiems. Bet ar tikrai? Dalinamės istorija moters, kuri suprato, kad iš žmogaus gyvenimo lieka labai nedaug, beveik nieko. Kas...

„Surinko Dievas visus žemės padarus ir nusprendė skirti kiekvienam gyvenimo trukmę. Pirmą pakvietė žmogų: „Tu, žmogau, – nestambus padaras, tad tau skiriu 20 metų.“ „Mažai…“ – pagalvojo žmogus, be nusprendė nesiginčyti su Dievu ir tyliai pasitraukė į šoną. Tada Dievas pasikvietė arklį: „Tau, arkly, suteikiu 40 gyvenimo metų – tu stambus padaras, tai ir gyvensi...

Santuoka – tai ne romantinis pasivaikščiojimas mėnulio šviesoje. Kad ir kiek laiko pora būtų susituokusi – abu turi apsišarvoti kantrybe, ištverme, begaline meile ir švelnumu, kad išsaugotų šią trapią sąjungą. Ir žinoma, kiekviena šeima vienintelė ir nepakartojama. Ši istorija pasakoja mums apie vyrą, kuris pradėjo abejoti dėl savo pasirinkimo. Kai jis nusprendė pasidalinti tuo su...

Grįžęs namo po darbo tėvas nusprendė ramiai pažiūrėti futbolo varžybas, neapsikraudamas sutuoktinio ir tėvo pareigomis. Jis visiškai neturėjo noro migdyti spiegiančių vaikų. Tačiau tą vakarą viskas turėjo pasikeisti – trenkusi durimis išėjo kantrybę praradusi žmona. Vaikai liko su tėvu. Nerūpestingas vyro gyvenimas gurkšnojant alų ant sofos staiga apsivertė aukštyn kojomis. Štai ką vyras parašė savo...

Jeigu jums liūdna, negera ar jaučiatės vieniši, perskaitykite šį tekstą. Jį parašė poetas Maksas Ermanas tolimais 1920-aisiais metais. Poema vadinasi „Desiderata“. Šis kūrinys yra toks išmintingas ir gilus, kad yra įėjęs į istoriją ir jam skirtas visas straipsnis „Wikipedia“ puslapyje! Savo dienoraštyje Maksas Ermanas parašė: „Jeigu tik man pavyktų, norėčiau po savęs palikti dovaną –...