Istorijos

Kartą mokinys paklausė Senio: „Kaip man išmokti susigaudyti žmonėse? Kuo pasitikėti ir ko vengti?“ – Iš pradžių pasakysiu tau, ko reikėtų vengti, – atsakė Senis. – Venk iš pirmo žvilgsnio nuolankiausio! Kai pamatysi, kad kažkas be perstojo tau lenkiasi, tave apkabina ir rodo neįprastą palankumą, jo venk labiausiai! – Kaip gi taip, tamsta? – nustebo...

Vienas žymus žurnalistas gavo iš savo amerikietės pažįstamos laišką: „Mano sena draugė parašė man apie savo senatvę ir aš susimąsčiau: ar ji sena? Mano kūnas kartais sako: taip, sena… bet širdis nesutinka! Aš taip pat nenorėčiau grįžti į savo jaunystės metus. Mano nuomone, šis jos laiškas labai tiksliai apibendrina gyvenimą.“ Štai jis, tas laiškas: „Neseniai...

Ir visiškai nesvarbu, kad dabar tu jau suaugusi ir savarankiška moteris. Man tu visada liksi mano mažąja princese. Atrodo, visai neseniai dainavau tau lopšinę ir raminau, kai pasirodė pirmi dantukai. Atrodo, visai neseniai pyniau tau į kasas kaspinus ir laikydama už rankos vedžiau į pirmą klasę. Atrodytų, visai neseniai stebėjau, kaip tu pradedi patikti berniukams....

Moteris dirbo mėsos kombinate. Kartą darbo dienos pabaigoje ji užėjo į šaldymo kamerą patikrinti nustatymų, bet durys netikėtai užsitrenkė ir ji liko uždaryta viduje. Ji rėkė ir daužė iš visų jėgų, bet niekas negalėjo jos išgirsti. Dauguma darbuotojų jau išėjo, o šaldymo kameros išorėje neįmanoma girdėti, kas vyksta jos viduje. Po penkių valandų, kai ji...

Už apskrito stalo susirinkusios sielos rinkosi kitą pamoką. Prakalbo drąsi ir stipri siela: – Šį kartą eisiu į Žemę išmokti atleisti. Kas nori man padėti? Likusios dvasios su užuojauta balse ir netgi truputį išsigandusios tarė: – Tai yra viena sudėtingiausių pamokų… Gali jos neišmokti per vieną gyvenimą… Tu taip kentėsi… Mums gaila tavęs… Bet tau...

Kartą mokytojas paklausė mokinių: – Kodėl žmonės kelia balsą, kai pykstasi? – Turbūt jie praranda kantrybę, – svarstė mokiniai. – Bet kam kelti balsą, jeigu antras žmogus yra šalia tavęs? – klausė mokytojas. Mokiniai tik gūžčiojo pečius. Jie niekada apie tai nesusimąstė. Tada mokytojas tarė: – Kai žmonės pykstasi ir tarp jų auga nepasitenkinimas, jų...

Kartą į Karališkosios akademijos prezidentą Ernestą Rezerfordą su pagalbos prašymu kreipėsi kolega. Jis vertino fizikos žinias ir svarstė parašyti žemiausią pažymį vienam iš savo studentų, kuris savo ruožtu tvirtino, kad yra vertas aukštesnio balo. Jie abu – ir studentas, ir dėstytojas – sutiko arbitro vaidmeniui pasitelkti nesuinteresuotą trečiąjį asmenį. Tam buvo pasirinktas Rezerfordas. Egzamino klausimas...

Ar dažnai užeinate į parduotuvę apsipirkti? Ne, kalbu ne apie maisto prekių parduotuves. Kalbu apie įvairius drabužius, niekučius, popieriukus. Turbūt dažnai. Arba bent jau dažniau nei derėtų. Prieš keletą mėnesių išgyvenau blogiausią savo gyvenimo etapą – nuo vėžio mirė mano tėvas. Bet mūsų visuomenėje nepriimta pernelyg ilgai gedėti išėjusio žmogaus, reikia dirbti. O dar reikia...

Viena sutuoktinių pora persikraustė į naują butą. Ryte, vos prabudusi, žmona nuėjo pasigrožėti pro langą atsiveriančiu vaizdu. Besimėgaudama ji pamatė, kaip kaimynė balkone džiausto drabužius. – Pažiūrėk, kokie nešvarūs jos baltiniai, – pasakė ji vyrui. Tačiau jis net neatplėšė akių nuo laikraščio ir, atrodo, neišgirdo jos žodžių. – Greičiausiai ji naudoja nekokybiškus skalbimo miltelius arba...

Tai amžinas klausimas: kur prasideda ir baigiasi mokyklos pareigos? Už ką atsako tėvai, o už ką – mokytojai? Viena mokykla Portugalijoje nutarė vieną kartą išsiaiškinti tai, ir patalpino skelbimą, kuris nuo to momento pasidarė labai populiarus. Kai skelbimo tekstas buvo patalpintas socialiniame tinkle Facebook, jis pasklido po visą pasaulį. „Gerbiami tėveliai! Norime jums priminti, kad...