Kurį laiką iš tikrųjų jaučiamės laimingesni. Bet niekas netrunka amžinai ir ši būsena neišvengiamai praeina.
Vienas iš tyrimų tvirtina, kad vestuvių džiaugsmas trunka maždaug dvejus metus; naujo darbo – vos metus. Mažų malonumų, antai suvalgytų ledų, naujo hobio ar pakeistos šukuosenos, džiaugsmas trunka dar trumpiau.
Magija išsisklaido ir mes ieškome naujos veiklos, kuri suteiks džiaugsmo. Psichologai šį fenomeną vadina „hedonistine adaptacija“ arba kartais hedonistiniu bėgimo takeliu, o tai tobula mūsų smegenyse vykstančios veiklos metafora: be perstojo bėgame siekdami permanentinės laimės būsenos ir niekada jos nepasiekiame.
Tyrėjai mano, kad hedonistinė adaptacija atlieka apsauginę funkciją, saugodama mus nuo pernelyg stipraus išorės poveikio – tokiu pat būdu prakaito liaukos apsaugo mus nuo perkaitimo. Kai kurie mokslininkai šį fenomeną netgi vadina „psichologiniu imunitetu“, kadangi mūsų gebėjimas prisitaikyti priklauso nuo mūsų reakcijos į išorinius dirgiklius.
Tačiau šis gebėjimas kartais mums suteikia skausmo ir abejonių, kadangi visą laiką abejojame dėl savo pasirinkimų. Ar teisingai pasirinkau partnerį? Ar šis darbas man tinka? Ar šie kvepalai tikrai mano?
Bet kodėl, net atmetę šias abejones, negalime sulėtinti bėgimo takelio greičio ir pasimėgauti laiminga akimirka?
Iki tam tikro lygio tai visgi įmanoma. 2005 metais tris psichologai – Kenas Šeldonas (Ken Sheldon), Sonia Liubomirski (Sonja Lyubomirsky) ir Deividas Škadė (David Schkade) paskelbė straipsnį, kuriame apžvelgė faktorius, veikiančius mūsų laimės būseną. 50 proc. laimės pojūčio priklauso nuo iš anksto nulemtų veiksnių, tokių kaip charakterio savybės arba genetika, dar 10 proc. – nuo išorinių aplinkybių ir sąlygų. O štai likusiems 40 proc. mes galime daryti įtaką: tai faktoriai, kuriuos galime pakeisti savo tikslingais veiksmais.
Su savo kolege psichologijos profesore iš Kalifornijos universiteto Riversaide Sonia Liubomirski Kenas Šeldonas sukūrė hedonistinės adaptacijos profilaktikos modelį („hedonic adaptation prevention“, HAP) – elgesio strategijas, kurios leis pristabdyti laimės pojūčio po jaudinančių įvykių praradimą.
Strategijos paslaptis slypi vos dviejuose dalykuose: dėkingume ir paįvairinime.
Psichologu nuomone, dėkingumas yra psichologinė adaptacijos priešingybė ir reiškia vidinį mėgavimąsi esama padėtimi arba tikslingu dėkingumo ugdymu savyje.
Skirdami daugiau dėmesio jūsų dabartinės laimės priežastims, šiai būsenai suteikiate daugiau prasmės. Kad išlaikytumėte džiaugsmo pojūtį nuo kitos šeiminės išvykos, atvykę į viešbutį pasakykite sau: „Džiaugiuosi galėdamas pasidalinti šia kelione su mylimu žmogumi. Kaip man pasisekė kadaise jį sutikti!“ Toks minčių nukreipimas sustabdys neigiamų jausmų, tokių kaip pavydas arba noras turėti dar daugiau, vystymąsi.
Be abejo, paprasta dėkoti, kai viskas gyvenime klostosi sklandžiai. Daug sunkiau ir svarbiau stabdyti neigiamus jausmus esant sunkesnėms aplinkybėms, kai džiaugsmas maišosi su pokyčių baime. Ir net tokiu atveju reikia nuolat sau priminti, kodėl ir už ką reikia būti dėkingam. Galima taip nukreipti savo mintis: „Džiaugiuosi pagaliau palikęs nemėgstamą darbą. Kurį laiką bus sunku, bet sugebėsiu peržvelgti savo gyvenimo planus“; „Netgi džiaugiuosi, kad buto remontas užsitęsė, turėsiu laiko dar kartą pagalvoti apie apdailą.“
Gebėjimas pamatyti skirtingus aspektus taip pat yra adaptacijos priešingybė. Kuo daugiau įsimintinų, teigiamų įvykių pastebėsite dienos eigoje, tuo sunkiau jūsų smegenims bus prie jų priprasti.
Kiekvienas iš mūsų turi mažų gudrybių nuotaikai pagerinti, ar tai mėgstamas patiekalas, vieta, ar hobis. Mūsų užduotis – nuolatos paįvairinti šį laimės valgiaraštį.
Kai tik jūsų gyvenime įvyko didelė permaina, pabandykite paįvairinti mažus pokyčius, kuriuos ji sukėlė. Pasikvieskite pietų kolegą iš naujojo darbo. Pertvarkykite kambarius. Susipažinkite su kaimynais. Vienai nakčiai išsinuomokite kambarį viešbutyje ir praleiskite laiką su mylimu žmogumi.
„Kuo daugiau įvairovės jūsų kasdienybėje, tuo įsimintinesni tampa gyvenimo įvykiai, tuo geriau jaučiatės patys“, – sako Šeldonas.
Tačiau ši strategija gali būti tikti ne visiems. Jeigu dėkingumas ir paįvairinimas jūsų atveju neveikia, yra ir kitas metodas, kurį pasiūlė Pompeu Fabros universiteto psichologijos profesorius Džordžis Kvodbachas. Metodas labai paprastas: kartais susilaikykite nuo dalykų, kurie jums teikia džiaugsmo.
Per daug gero – taip pat blogai, tai gali susilpninti pojūčius. Jeigu šokoladas visada po ranka, anksčiau ar vėliau jis pasidaro nebeskanus. Jeigu kartu su partneriu dirbate iš namų, su laiku vis sunkiau patirti džiaugsmą susitikus. Užkietėję keliautojai gali prarasti susidomėjimą lankytinais objektais.
Sukeliant dirbtinį malonumų deficitą, nuo jų susilaikant, kiekvienas jų turės daugiau vertės.
Dar vienas tyrimas siūlo kitokias gudrybes laimės jausmui prailginti. Džefas Galakas (Jeff Galack), Karnegio-Melono universiteto Marketingo katedros docentas, atrado galingą priešnuodį hedonistinei adaptacijai – emocinė vertė, kurią suteikiame įvykiui. Emocingai išgyvenkite kiekvieną įvykį ir jis ilgam liks su jumis. Kalifornijos universiteto tyrėjai patvirtina, kad laimės pojūtis prasitęsia, jeigu juo dalinamasi su kitais.
Kiekvieno šio metodo tikslas – atitolinti laiką, kai nauja teigiama situacija virsta įprasta kasdienybe. Bet svarbu prisiminti, kad kasdienybėje taip pat galima atrasti įvairių džiaugsmų, net atslūgus pirmiesiems naujumo pojūčiams.
Pagrindinis kasdienybės ir kovos su hedonistine adaptacija receptas – reguliarus priminimas sau, kaip puiku turėti tai, ką turite.