Visuose socialiniuose tinkluose mane persekioja straipsniai: „Kaip mečiau nemėgstamą darbą ir metams išvykau į Aziją, pradėjau tapyti, fotografuoti, rašyti ir, svarbiausia, pagaliau iš naujo atradau save.“
Man atrodo, kad tokie straipsniai perša mums melagingas paradigmas iš serijos „turizmas – geriau nei realus gyvenimas“, „hobis – geriau nei darbas“.
Bijau, kad praėjus porai metų po grįžimo iš kelionės, straipsnio autorius atsidurs tame pačiame mažame butelyje mažame miestelyje. Ir už lango vietoj vandenyno bus pilna sniego.
Atsisakius nuobodaus darbo ir pasirinkus hobį bei keliones, galima suklysti ir gauti ne gyvenimą rojuje prie vandenyno (kaip svajojote), bet nusivylimą.
Nebus pinigų krūvos, gali būti, kad ir darbo nebus.
Mano nuomone, tokių straipsnių autoriai (mano pastebėjimais, 99 proc. jų yra moterys) daro daug pavojingų klaidų.
1. Pirma klaida
Jos esmė yra tokia – reikia mesti nemėgstamą darbą ir užsiimti tuo, kas patiko nuo vaikystės: tapyba, šokiais, fotografija, muzika.
Visiems be išimties vaikystėje patiko kūryba – mėgome piešti ant sienų, dainuoti ir, žinoma, šokti. Tačiau užaugę dirbame inžinieriais, buhalteriais arba pardavimų vadybininkais. Kodėl? Galbūt todėl, kad „patiko vaikystėje“ ir „gabumus“ skiria bedugnė?
Jums dabar trisdešimt arba panašiai? Ir jūs manote, kad turite šansų tapti žymiu fotografu, tapytoju arba rašytoju va taip iš karto, be dešimtmečio, skirto mokslams ir įdarbiui? Galima sužinoti, kodėl? Staiga atradote savyje talentą? Nagi, nagi.
Ar sulaukę trisdešimties nusprendėte pradėti mokytis ir maždaug keturiasdešimties pasiekti šiokį tokį profesionalų lygį? O už ką visą tą laiką gyvensite? Arba trečias variantas: nenorite tapti žymus. Sutinkate tapti „tiesiog“ dailininku-fotografu-rašytoju. Jeigu taip, gal geriau likti „tiesiog buhalteriu“? Koks skirtumas?
2. Antra klaida
Suformuluosiu ją taip: kelionės – tai gyvenimo būdas. Tačiau pasaulis sukurtas taip: žmogus gali realizuoti save tik veikloje, o ne „nieko neveikime“. Esame sukurti kurti. Mėgautis gyvenimu po palme porą dienų, savaitę, bet jokiais būdais ne visą laiką.
Jeigu norite atitrūkti – žinau, kaip tai padaryti. Padirbkite metus, parodykite rezultatą, nuo kuriuo jums ir jūsų šefui apsvaigs galva. Vėliau pasiimkite atostogų, išjunkite telefoną ir keliaukite į tą pačią Aziją. Pasikraukite jėgų, įspūdžių, energijos, idėjų ir grįžkite į darbą.
Norite gyventi ir dirbti keliaudami? Pradėkite nuo nedidelio kelionių testu. Atlikite viską, kas aprašyta ankstesnėje pastraipoje. O vietoj atostogų paimkite nedidelį, bet atsakingą projektą vienam ar pusantro mėnesio ir nusipirkite bilietus į šiltus kraštus.
Greitai pastebėsite, kad dirbti kelionėje daug sudėtingiau negu biure ir tikrai ne taip malonu, kaip fantazavote. Gyvenimas ir turizmas – ne tas pats.
3. Trečia klaida
Ją daro tie, kurie galvoja: mano problemų šaknys – tai darbas, kurio nekenčiu. Tereikia pradėti daryti tai, kas man iš tikrųjų patinka, ir viskas pagerės.
Vos tik jūsų hobis taps darbu, nustosite juo mėgautis. Iš pradžių jis taps rutina, o vėliau, neduok Dieve, dar labiau nekenčiamu darbu.
Hobis yra tai, ką darote sau, be įsipareigojimų kitiems žmonėms. Darbas – tai įsipareigojimai ir terminai.
Jūs galite siūti pliušinius meškiukus tada, kada to norite, ir pamiršti juos, kai nėra nuotaikos. Bet vos tik pažadėjote klientui pasiūti meškiuką antradienį, jau negalėsite tiesiog pamiršti. Kai meškiukų skaičius pasieks tūkstantį, jūs nekęsite jų taip pat, kaip dabar nekenčiate programavimo, vadovo ir ataskaitų.
O ką daryti su darbu? Ieškokite jame prasmės. Vystykitės ir tobulėkite toje srityje, kas duoda rezultatų. Galiu klysti, bet geriau būti geru buhalteriu negu pusėtinu fotografu.