Viena.
Liūdna prisipažinti, bet, kalbant atvirai, niekas nepatikėjo, kai pirmą kartą pasakiau, kad su niekuo nenoriu susitikinėti. Nes anksčiau aš visada su kuo nors buvau, visada turėjau vaikiną.
Pamenu, kaip vieną karštą pavasario dieną išnirau iš baseino jausdama didžiulį palengvėjimą po to, kai papasakojau draugei apie savo tikruosius jausmus. Gulėjau ant šezlongo ir apžiūrinėjau savo vandens lašeliais padengtą kūną. Galvojau apie santykių ciklą, iš kurio niekaip negalėjau ištrūkti. Stresas, džiaugsmas, pyktis, skausmas, laimė, žiauri pabaiga – visa tai atsiliepė mano psichikai. Ir bent jau kol kas visa tai man gerokai nusibodo.
Pagaliau pasižadėjau pabūti viena. Pirmą kartą gyvenime turėjau planą, į kurį niekas nebuvo įtrauktas.
Visus metus, 12 mėnesių, 365 dienas, tikros vienatvės ir štai ką aš supratau.
Būti vienai – labai svarbu. Man teko išmokti ne tik būti vienai, bet ir mėgautis šiuo laikotarpiu. Ir tai labai svarbu. Paėmiau savo sudaužytą širdį ir paverčiau ją meno kuriniu. Man prireikė laiko, kad tiesiog įsiklausyčiau į savo vidinį balsą. Kai jūs ką tik likote vieni, prie to teks priprasti, bet vėliau pradėsite mėgautis.
Meilė – ne vien romantiški santykiai. Kai likau viena, maniau, kad manyje neliko nė lašo meilės. Manyje buvo tiek pykčio ir neapykantos, dėl kurių save kaltinau. Bet vėliau supratau, kad meilė yra visur: mėgstamoje knygoje, rytiniame bėgiojime, pirmame kavos gurkšnyje, šeimoje ir svarbiausia – savyje.
Vaikinai pasakys bet ką, kad tik galėtų su tavimi permiegoti. Kiekvienas vaikinas turi savų metodų. Ir kai esi viena, išmoksti juos atpažinti: tuos, kurie nori susipažinti su tavo širdimi, ir tuos, kurie tenori pasinaudoti tavo kūnu. Klausyk savo intuicijos.
Poilsis vienatvėje – nėra taip jau blogai. Tai viena mano mėgstamiausių vienatvės pusių. Ne tik pati renkuosi, ką noriu pažiūrėti, bet ir žiūriu. Į kuodelį susukti plaukai, jokio makiažo, lova ir kibirėlis ledų… Ko daugiau reikia?
Kiekviena diena nebus lengva. Būdavo naktų, kai sapnuodavau košmarus, kai nežinojau, kaip prabusti. Būdavo, kad nenorėjau keltis iš lovos. Būdavo, kad atšaukiau planus tiesiog todėl, kad norėjau pabūti viena ir paverkti. Visi esame žmonės ir turime teisę jausti tai, ką jaučia mūsų širdis. Tokiais momentais augame ir suprantame, kokie stiprūs esame.
Gyvenimas nesibaigia. Turiu vaikiną ar ne, aš esu aš ir gyvenimas dar daug ką gali man pasiūlyti. Supratau, kad gyvenimas – ne tik santykiai. Tapau geresnė nei anksčiau. Raskite laiko daryti tai, ką norite, keliauti, užkariauti pasaulį, įsimylėti savo miestą. Žemė sukasi, jūs gyvenate, tad suteikite savo gyvenimui spalvų.
Būdama viena jaučiuosi geriau nei užmezgusi bet kokius santykius. Nėra jokių apribojimų ir taisyklių. Gyvenau pagal savo sukurtus įstatymus – esu savo gyvenimo režisierė. Taip, galbūt nesu užtikrinta dėl ateities, bet jaučiuosi be galo gyva.
Būti vienai – tikra palaima. Tai man leido įvertinti visus ankstesnius santykius ir iš jų pasimokyti. Išmokau atsisveikinti su kvailiais ir klausytis savo širdies. Žinoti savo vertę ir gyventi be vyro. Kantrybė – štai raktas į savęs ir gyvenimo pažinimą.