8 frazės, kurios tikrai sugadins jūsų vaikų gyvenimus


Prisiminkite visas tėvų frazes, kurių vaikystėje tiesiog negalėjote pakęsti, o vėliau jas pamiršti gana sudėtinga. Trylikamečiui pasakyta frazė „Tu dar nieko nesupranti apie gyvenimą!“ gali jį gerokai sunervinti. O sulaukus dvidešimties gali paaiškėti, kad dėl neatsargių tėvų žodžių vaikas tapo kompleksuotu neurotiku. Tad, jeigu nenorite sugadinti savo vaiko gyvenimo, užsirašykite šias frazes ir niekada jų nevartokite!

1. „Neverk! Tu gi esi berniukas!“

Vaiko jausmų neigimas prie gero neprives. Būtent šiuo momentu jam yra labai blogai ir geriausia, ką galite padaryti, – pagailėti jo ir išsiaiškinti nusivylimo priežastį.

2. „Štai, Jonas už kontrolinį gavo dešimtuką, o tu…“

Panašiais posakiais į savo vaiko galvą įkalsite mintį apie tai, kad sėkmė matuojama išskirtinai išoriniais rodikliais. Patikimas, beveik garantuotas būdas užauginti dėl sėkmės pamišusį žmogų.

3. „Mokytoja tiesiog nesupranta, koks tu esi talentingas.“

Vaikas nenorės dėti jokių pastangų ir amžinai jaus nuoskriaudą ir pretenzijas jį supantiems žmonėms.

4. „Nesipykite su sese, juk jūs giminės!“

Labai paplitusi nuostata, kad ant giminių negalima pykti. „Tėtis ir mama linki tau geriausio“, „Nesipykite su sese, juk jūs giminės“ – tokios taisyklės palaiko mitą apie tobulą ir draugišką šeimą, kurioje visi vienas kitą myli ir niekada nesipyksta. Aišku, kad tai tėra nepasiekiama svajonė. Gyvenime numalšintas pyktis sukelia konfliktus ir slaptas nuoskriaudas: kai nėra galimybės išreikšti savo įniršio čia ir dabar, jis vis tiek ras sau kelią vėliau.

5. „Nesikišk, nes ir tu gausi!“

Tokie patarimai gali apsaugoti vaiką nuo tam tikrų kovinių traumų, tačiau didesnė tikimybė užauginti abejingą egoistą ir tylųjį liudininką. Verta paaiškinti, kad kartais pakanka tiesiog atkreipti dėmesį į problemą, nes pirmas žingsnis sprendimo link – problemos aptarimas.

6. „Mes su tėvu viską dėl tavęs…“

Daugelis nustebs, tačiau niekas neprašo skirti viso savo gyvenimo vaikui. Žinojimas, kad kažkas dėl tavęs paaukojo tai, kas jam buvo svarbiausia, – didoka našta bet kokiam žmogui. Juolab jeigu neturite, kaip atsidėkoti. Tokie pareiškimai giliai įsiskverbia ir gerokai apkartina ne tik vaikų gyvenimus, bet ir jūsų tarpusavio santykius. Tikriausiai jums būtų taip pat sunku palaikyti pokalbį su kažkuo, kuris pardavė savo inkstą tam, kad gimtadienio proga galėtų padovanoti jums pačiūžas.

7. „Ką čia apsirengei?“

Nekomentuokite savo vaikų poelgių. Jokių. Visai. Užsiūti burną ir užklijuoti ją pleistru ant viršaus. Juk jūs nevertinate aplinkinių suaugusiųjų išvaizdos, manierų, posakių? Ar visgi vertinate? Atpraskite. Gerų manierų reikia visiems, ne tik vaikams kalbant su suaugusiaisiais ir apie juos. Jei norite paklausti, kokį čia siaubą apsirengei, paskambinkite draugei ir papasakokite jai. Nėra nieko blogiau už tylias šeimos vakarienes, per kurias aptariama, ką jūsų paauglys yra pasakęs, padaręs ar pagalvojęs.

8. „Būdamas tavo amžiaus, aš jau…“

Tėvai dažniausiai giriasi visokiomis nesąmonėmis, o vaikai nori būti į juos panašūs, ypač jeigu jie nuolat pabrėžia panašumo svarbą tokiais posakiais. Tai yra eilinis bandymas nustatyti šį kartą nepasiekiamą etaloną: tavo tėvas tavo metų galėjo, o tu negali, tu nesi pakankamai geras. Įsitikinimą „aš negaliu“ nuo „neverta net bandyti“ skiria tik vienas žingsnis.