Alberto Einšteino „laimės teorija“ dviem sakiniais


Žymus mokslininkas turėjo savo laimingo gyvenimo receptą. Albertas Einšteinas pakeitė žmonijos suvokimą apie Visatą. Jo fizikos srities teorijos ir toliau randa patvirtinimų. Taip, 2016 metais mokslininkai atado gravitacines bangas, apie kurių egzistavimą Einšteinas kalbėjo dar prieš 100 metų.

Tačiau talentingas žmogus talentingas visur. 1992 m., savo vizito Tokijuje metu, norėdamas atsidėkoti pasiuntiniui ant viešbučio laiškų popieriaus jis užrašė savo „laimės teoriją“, kurioje apsiribojo vos dviem sakiniais.

„Ramus ir kuklus gyvenimas suteikia daugiau laimės negu nuolatinis sėkmės siekis derinyje su nuolatiniu nerimu“, – gražiai užrašė Einšteinas. Ant kito lapo jis paliko tokį užrašą: „Kur yra valia, yra ir būdas.“ Neseniai mokslininko patarimai atkreipė visos žiniasklaidos dėmesį, kadangi šie du lapai buvo parduoti Izraelyje vykusiame aukcione už 1,56 mln. dolerių. Nenuostabu, juk susidomėjimas Einšteinu neblėsta iki šiol.

Taip Einšteinas sujungia Rytų ir Vakarų filosofijos tradicijas.

Advertisements

Budistai kategoriškai priešinasi vadinamajam „amžino keleivio mentalitetui“. Šį terminą pradėjo vartoti Etanas Nichternas, knygos „Kelionė namo“ autorius. Jis reiškia nuolatinį šiandienos kliūčių įveikimą pakeliui į rytdienos laimę. Tad gyvenimas primena amžiną kelionę metro iki stotelės su įsivaizduojama laime.

Senovės Romos filosofas Seneka išsireiškė atviriau, parašęs, kad „didžiausia gyvenimo kliūtis“ yra „laukimas“ arba laiko švaistymas nerimui ir vilčiai, kad tas kažkas tikrai įvyks.

„Bandai valdyti tai, kas dar fortūnos rankose, paleisdamas tai, kas buvo tavose, – svarstė jis traktate „Apie gyvenimo trumpumą“. – Kur tu žiūri? Į ką tiesi rankas? Ateitis nežinoma. Gyvenk dabar!”

O Einšteinas sakė: „Kad ir kur tu eini, visur pasiimi save.“