Sulaukusi 40-ies aš ėmiau saugoti savo odą ir vaikštau prie jūros tik vakarais. Šiemet jau tamsoje skalaudama maudymuką išvydau bangų mūšoje tūkstančius švytinčių vėžiukų. Vienas iš jų užsikabino už mano žiedo ir švytėjo kurį laiką po to, kai banga atslūgo. Buvo gražu. Jūra blizgėjo. Aš pasikviečiau dukrą ir mes kartu žavėjomės švytėjimu ir ta nuostabia akimirka…
„Aš ne liūdnas, aš sudėtingas, – pasakė daktaras Hausas, – mergaitėms tai patinka.“
Ir tai tiesa. Bet sudėtingus žmones (ir ypač moteris) painioja su liūdnais, niūriais ar – dar blogiau – nelaimingais padarais. Kokia tu sudėtinga! – sakoma kaltinamu tonu ir laikoma tai trūkumu.
Kodėl blogai būti sudėtingam? Tai juk reiškia, kad tu turi daug dingsčių pasigilinti ir kažką suvokti, bet sykiu ir daug būdų patirti malonumą. Ir tai bus daugiaaukštis, prabangus, sudėtingas malonumas. Net jeigu tai bus alus su silke. Nes sudėtingi žmonės turi daugiau receptorių, asociacijų, skonio stipriklių. Jie turi aštresnius pojūčius ir daugiau aprėpiančias reakcijas. Ir todėl jiems mažiau trūksta iki laimės. Jie tiek sykių sudėtingesni, kad gali džiaugtis paprastais dalykais. Tik jie tai ir gali.
Jeigu tu esi sudėtingas žmogus, su amžiumi pasaulis tau atskleidžia daugeliu savo plotmių ir lygmenų, kaip arbatos lapas išsiskleidžia virintame vandenyje.
Žinote, geri kvepalai, užpurkšti ant popieriaus skiautės, kvepia ne taip, kaip ant kūno, už ausies, ne taip, kaip ant riešo, o vakare – ne taip, kaip rytą. Rytą gaiviau, vakare – stipriau. Ir mano pasaulyje kiekvienas žmogus ir kiekvienas daiktas yra tarsi pakvepinti tokiais kvepalais. Viskas jame juda, keičia savo pavidalus, prasmes ir spalvas, ir kuo toliau, tuo intensyviau. Tai ir vadinama brendimu bei branda, mano nuomone.
Turiu 12 metų vyresnę draugę. Kai man buvo 30, o jai 42-eji, ji kartą patraukė klaviatūrą, pasirąžė ant kėdės ir atsiduso: Ak, kiek dar kaifo laukia mūsų ateityje. Tada man atrodė, kad optimistinių dingsčių pasidžiaugtis po 40-ies nėra tiek jau daug. Bet dabar jai 54-eri, ir negaliu nepripažinti, jog kaifo buvo išties daug, ir dar tiek jo galima tikėtis ateityje. Nes jeigu tu sudėtingas žmogus, su amžiumi pasaulis atskleidžia vis daugiau savo plotmių, kaip arbatos lapelis išsiskleidžia virintame vandenyje. Tai kaip seksas: paaugliams svarbu kiekis, o suaugusiems – kokybė. Paaugliams – pigios cigaretės ir smėlis apatiniuose, suaugusiems – viskis ir ortopedinis čiužinys. Ir tai natūralus procesas.
Suaugti – tai atrasti daugiau sėkmingų būdų susitaikyti su savimi ir gyvenimu.
Suaugti – tai nereiškia sukaupti avalynės kolekciją ir įsirengti naują drabužinę. Tai reiškia ne daug naujų daiktų, o daug naujų tikrų interesų ir pojūčių. Ir daug sėkmingų būdų susitaikyti su savimi bei gyvenimu ir mėgautis visu tuo.
Tai ir įgyta patirtis, jos nepaslėpsi. Ji kaupiasi. Ir suteikia suvokimui papildomą aprėptį, tarsi viską matytum 3D formatu. Tu jau daug visko išbandei, turi savų pomėgių ir prisirišimų – mėgstamas spalvas, mėgstamus kvapus, taktilinius pojūčius, net kėdžių apmušalus…
Taip, tau tai svarbu. Jeigu apmušalai, tarkim, sintetiniai, o ne natūralūs, bet tu ir tai išgyvensi – tu gi suaugęs. Bet jeigu tai šviesus linas – tu gali būti laimingas jau vien nuo to. Gali sėdėti viešbučio hole, ko nors lūkuriuoti, apžiūrinėti savo ranką ant palangės arba staltiesės audinio gijų persipynimus ir… džiaugtis.
Ir taip visur: valgydamas ir ragaudamas alkoholį, matydamas naujus miestus, jų architektūrą (pažiūrėk, kokie laiptai!), rinkdamasis naujus maršrutus, vertindamas orus ir metų laikus, kiną ir muziką, bendraudamas ir draugaudamas, – matydamas, kurie žmogaus bruožai svarbūs, o į kuriuos galima užmerkti akis… Visur tave supa iš gausybės pasirinkti savi malonumai ir skoniai. Ir visa tai anaiptol neslegia tavęs, o pakylėja.
Finansinės galimybės gali visa tai dar pagausinti ir pagerinti, bet negali pakeisti.
Kitas dalykas, jeigu viso to neįvyko. Kažkas kažkur sutriko ir dėl to nepavyko. Ir tu neturi to vidinio resurso – didelių ir mažų prisirišimų, meilių, simpatijų, džiaugsmų ir kitokių gyvenimo prieskonių… Finansinės galimybės gali padėti, bet negali tau viso to suteikti ar pakeisti.
Ir jeigu tu negalėsi pasakyti: Ak, kaipgi aš tai mėgstu! Tiesiog dievinu… Tiksliau, pasakyti tai galėsi – bet neišeis mėgti ar dievinti. Bet tarsi reikia gi kartais džiaugtis, ir tu pažvelgi į savo vidų ir klausi: Ką aš mėgstu labiau už viską savo gyvenime? Ką noriu matyti tiesiog dabar? Kas mane tiesiog tuojau pat labiausiai nudžiugintų, kad aš tiesiog aiktelėčiau? Ir nėra jokio atsako, vien spengianti tyluma. Ir galima dar pagrandyti šaukšteliu savo troškimų statinaitę, bet viskas bergždžia. Ir tada prasideda: Kur mano kulnų drėkiklis? Kodėl arbata šalta, o šampanas šiltas? Ir ledo gabaliukai bokale ne tos formos.
Bet jeigu tu suaugęs – tavo gyvenime daugiau yra tokių dalykų, kurie tau patinka. Įskaitant tavo asmenines keistenybes, kurias jau seniai aptikai ir su kuriomis apsipratai, kurios kasdieną puošia tavo gyvenimą. Nuostabiausia tai, kad tu jau atleidai sau kaprizus ir su visais turi savą santykių istoriją: neigimas, pykčiai, derybos, depresijos, susitaikymai – visa tai jau praeitis. Tu žinai, kad visa tai daro tave nepanašų į kitus. Tu įsitikinai tuo.
Brandumas ir sudėtingumas – kai tu moki išsilaižyti žaizdas, užpudruoti randus arba demonstruoti juos išdidžiai, kaip ordinus.
Ir dar tai tavo klaidos, kurios buvo gal klaidos, o gal ir tikroji meilė, kuri visada teisi. Bet suaugusiojo gyvenimas, branda ir sudėtingumas – tai mokėjimas išsilaižyti žaizdas, užpudruoti randus arba demonstruoti juos išdidžiai, kaip užsitarnautus ordinus. Ir rečiau jausti vienišumą, o jei jau jauti, tai jo nebijoti.
Kaip keista girdėti pasiūlymus siekti paprastumo, paprastų žmogiškų džiaugsmų, negudrių paguodų, barstant galvą pelenais – neva man reikia daugiau sąlygų laimei, daugiau aksesuarų ir man jau neužtenka pigaus portveino ar cigarečių Drug, kad pasilinksminčiau. Paaugliško neišrankumo ir bravūros ilgesys kartais aplanko. Bet kai tu pažįsti ir myli tiek daug įvairiausių dalykų, myli taip nuodugniai, mėgaujiesi su tokiu užsidegimu, tau negaila, kad tau jau ne 20 metų. Tada ir apie voliojimąsi paplūdimy nebijant susvilti prisimeni be nostalgijos.
Kaip sako vienas sėkmingas kondicionierių pardavėjas: kai tu surandi savo vietą po saule, tavo pasirinkimas – likti šešėlyje. Ten aibė visokiausių įdomybių ir ilgas sąrašas serialų, kuriuos dar reikia pasižiūrėti. Kas mums padeda patirti tikrą malonumą? Tai gebėjimas būti savimi ir pasitikėjimas kitu žmogumi, mokėjimas neskubėti ir laukti, – taip sako neurofiziologai.
Kas geriau – maži džiaugsmai ar visą esybę užvaldantis mėgavimasis? Išties laimingi tie žmonės, kurie sugeba pasidžiaugti šviesiomis gyvenimo akimirkomis, įžvelgti jose prasmę ir patirti jų atnešamą malonumą. Bet viliantis to išmokti pirmiausia teks įsiklausyti į save…