Be brolių ir seserų augantys vaikai turi išskirtinę reputaciją. Teigiama, kad jie yra perfekcionistai, išsiskiria geresniais laimėjimais mokykloje, nuolat siekia dėmesio ir pritarimo iš tėvų ir netgi svetimų žmonių.
Tačiau vaikai, augantys su broliais ir seserimis, taip pat turi išskirtinių savybių. Pasirodo, jūsų charakteriui įtakos turi ir tai, ar buvote jaunesnysis, ar vyresnysis vaikas šeimoje.
Mokslininkai tiria šį klausimą nuo 1970-ųjų. Per šį laikotarpį jie atliko kelis tūkstančius tyrimų ir priėjo prie vienos išvados: vyresni, jaunesni ir viduriniai vaikai turi bendrų tik jiems būdingų savybių.
Kodėl šie skirtumai egzistuoja? Psichologai teigia, kad skirtingiems vaikams tėvai dažniausiai taiko skirtingus auklėjimo metodus. Be to, su skirtingais vaikais jie iš tikrųjų skirtingai bendrauja.
Psichologas Kevinas Lemanas šią situaciją komentuoja taip:
„Kiekvienoje šeimoje vaikai mokosi atlikti savo vaidmenį. Pirmieji vaikai stengiasi būti geriausi visur. Dažniausiai tėvai skiria jiems daugiausia dėmesio. O kai atsiranda jaunesnių vaikų, jie šiek tiek atleidžia pavadžius.“
O ką sako mokslas apie skirtingų vaikų asmenybes?
Vyriausias vaikas
Dažniausiai jis orientuojasi į galutinį rezultatą ir gyvenimo tikslų siekimą. Jis geriau mokosi mokykloje ir dažniau eina vadovaujamas pareigas.
„Pirmas vaikas – šeimos vėliavnešys. Būdinga, kad beveik visi Amerikos prezidentai vaikystėje buvo vyresnėliais“, – teigia profesorius.
Iš tikrųjų yra nemažai tyrimų, patvirtinančių šią tezę. Džordžijos universiteto psichologai nustatė, kad vyresnėliai (arba tie, kurie priskyrė sau psichologinį vyresnėlio vaidmenį šeimoje) dažniau orientuojasi į sėkmingą karjerą ir dažniau tampa vadovais. Jie taip pat yra labiau priklausomi nuo tėvų nuomonės, dažniau ja remiasi. Ir dažniausiai nori labiau patikti aplinkiniams nei jų broliai ir seserys. Be to, neretai jie būna tikri rimtuoliai, o bendraudami su vyresniais žmonėmis jie yra paklusnesni.
Jauniausias vaikas
Jaunėliai dažniausiai gerokai skiriasi nuo savo vyresnių brolių ar seserų. Tyrimai rodo, kad jie kūrybingesni ir lengvai pažeidžiami. Taip pat jie dažniau maištauja prieš tėvus ir visuomenės nuomonę. Taip jie nesąmoningai bando atkreipti į save dėmesį.
Dažniausiai tėvai būna švelnesni su savo jaunesniais vaikais, rečiau juos bara. Nors, kita vertus, skiria jų auklėjimui kur kas mažiau laiko, negu skyrė pirmam vaikui.
„Jaunesni vaikai turi geresnius socialinio manipuliavimo įgūdžius. Jie dažniau renkasi kūrybines profesijas, dažniau užauga narcizais, dažniau tampa maniakais ir sociopatais“, – teigia K. Lemanas.
Be to, atlikti tyrimai parodė, kad jaunesni vaikai dažniausiai turi daugiau problemų su įstatymais ir blogiau elgiasi mokykloje.
Vidurinis vaikas
Vidurinis vaikas dažniausiai tampa pagrindiniu taikdariu šeimoje. Jie dažniau už kitus vaikus turi tokių charakterio savybių kaip nuolaidumas ir lojalumas.
Tyrimai rodo, kad viduriniai vaikai yra komunikabilesni, dažniau tiki meile ir tvirtų santykių stiprumu, yra geresni draugai, pagarbiau elgiasi su vyresniais žmonėmis. Būtent dėl to jie tampa geriausiais diplomatais ir tarpininkais.
Kaip elgtis tėvams?
Psichologai duoda vieną svarbią rekomendaciją: tėvai turi suteikti galimybę savo vaikams vystytis ir rinktis gyvenimo liniją patiems. Nereikia rinktis už juos karjeros, žmonų ir likimų…
Be to, būtų smagu, jeigu visi tėvai suprastų išskirtinius savo vaikų psichologinius skirtumus ir gerbtų jų stipriąsias ir silpnąsias puses. Kiekvienam vaikui reikia individualaus, o ne bendro auklėjimo metodo.