Ateina mokinė pas Mokytoją ir sako:
– Mokytojau, pavargau, mano gyvenimas toks sunkus ir problematiškas. Aš nuolat plaukiu prieš srovę – nebeturiu daugiau jėgų… Ką man daryti?
Užuot atsakęs, mokytojas užkaitė vandens trijuose vienoduose puoduose. Į vieną įmetė morką, į kitą įdėjo kiaušinį, į trečią įbėrė kavos. Po kurio laiko morką ir kiaušinį jis išėmė iš vandens, o kavą įpylė į puodelį.
– Kas pasikeitė? – paklausė.
– Kiaušinis ir morka išvirė, o kava ištirpo vandenyje, – atsakė mergina.
– Ne, tai paviršutiniškas mąstymas. Pažiūrėk – kieta morka, pabuvusi vandenyje, suminkštėjo. Trapus ir skystas kiaušinis pasidarė kietas. Jų išorė nepasikeitė, bet veikiama vienodų nepalankių aplinkybių – verdančio vandens, – pasikeitė jų struktūra. Taip ir žmonės – stiprūs iš išorės gali ištežti ir tapti silpni ten, kur trapūs ir švelnūs tik sustiprėja.
– O kava? – pasiteiravo mergina.
– Ak! Tai – įdomiausia! Kava naujoje terpėje ištirpo ir pasikeitė – pavertė verdantį vandenį nuostabiu kvapniu gėrimu. Yra ypatingų žmonių, kurie nesikeičia, nepriklausomai nuo aplinkybių, bet pačias aplinkybes paverčia nauja neįtikėtina patirtimi, pasisemdami iš situacijos naudos ir žinių.