Išlik stipri, kai žmonės išeina. Neprarask savęs, kai žmonės tave praranda, bet atrask save. Surask savo bruožų grožį, atrask savyje tai, ko kiti nemato, atrask savyje jėgos, nes kai ją atrasi, niekas nebegalės jos atimti.
Išlik stipri, kai visas pasaulis nusiteikęs priešiškai. Išsitieks prieš audrą, net jeigu parbloškia vėjas. Tai normalu – nukristi, susižeisti, bet nenormalu likti sudaužytai, nenormalu leisti pasauliui daryti tave silpnesnę. Pasaulis iš tikrųjų nori suteikti tau jėgų tikrindamas, kiek visko gali ištverti.
Išlik stipri, kai negali pakilti iš lovos. Kai linksta keliai, kai širdžiai sunku – šliaužk. Šliaužk, kol galėsi eiti, eik, kol galėsi bėgti, bėk, kol galėsi skristi. Pradėk nuo ko nors. Pakilk iš lovos. Prabusk, nes tai – tavo gyvenimas ir tavo kova. Tai kova su dalykais, kurių negali kontroliuoti.
Išlik stipri, nes tavo jėga – tai tavo skydas. Tavo jėga – tai tavo kelrodis. Tavo jėga – tai tavo šviesa.
Ir nors geriau pasakyti nei padaryti, tai vis dar galima padaryti. Nors tam reikia metų pastangų, tu gali tai padaryti. Nors tam reikia atiduoti visą save, tai tau sugrįš.
Išlik stipri, nes taip sutrukdysi žmonėms tave palaužti. Išlik stipri, nes esi stipresnė nei tavo išgyvenimai, problemos, skausmas.
Išlik stipri, nes tavo problemos pačios neišsispręs, tavo demonai nepradings per vieną naktį. Negali su savimi kovoti, kai visas pasaulis kovoja su tavimi.
Išlik stipri, nes esi kovotoja, o kovotojai visada laimi, bet jie niekada nesiliauja kovoti, niekada nenustoja bandyti ir niekada nepasiduoda.
Išlik stipri, nes kartą žmonės žvelgs į tave kaip į įkvėpimą, kaip į tą, kuri kovojo, kuri siekė ir laimėjo.
Išlik stipri, nes tavo stiprybė daro kitus stipresnius.