Triukšmas daro didžiulę įtaką mūsų smegenims, smarkiai pakeldamas streso hormonų lygį.
Anksčiau ar vėliau visi imame vertinti ramybę ir tylą. Ji guodžianti ir jauki, be to, neįtikėtinai efektyvi. Tyla suteikia mums įkvėpimą ir padeda vystytis mūsų protui, kūnui bei sielai.
Tuo tarpu triukšmingo pasaulio keliama beprotybė daro neigiamą įtaką mūsų medžiagų apykaitai, skatina rūgštinius procesus organizme, sukelia susierzinimą ir agresiją.
Mokslininkai tikina, jog būtent tyloje slypi tai, ko mums reikia, kad mūsų išsekusios bei nualintos smegenys bei kūnas atsigautų.
Tyrimais nustatyta, jog triukšmas mūsų smegenims daro didžiulį fizinį poveikį, smarkiai pakeldamas streso hormonų lygį. Garsas pasiekia smegenis per ausis elektrinio signalo pavidalu.
Net mums miegant tokios garsinės bangos priverčia organizmą reaguoti ir suaktyvina tą smegenų dalį, kuri susijusi su atmintimi bei emocijomis, todėl nuolatos ir išsiskiria streso hormonų. Tad jeigu gyvename triukšmingoje aplinkoje, turime savo organizme aukštą šių hormonų lygį.
Triukšmas susijęs su aukštu kraujospūdžiu, širdies ligomis bei prastu miegu. Per didelis triukšmas dirgina fizinius pojūčius, tad neverta stebėtis, jog vis daugiau žmonių mūsų visuomenėje laiko save itin pažeidžiamais bei nesugebančiais gyventi tokioje chaotiškoje ir triukšmingoje aplinkoje.
Bet dabar mokslininkai turi įtikinamų įrodymų, jog triukšmas žaloja, o tyla – gydo.
Tylėjimo efektas
2011 metais Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) paskelbė išvadą, jog 340 milijonų žmonių, gyvenančių Vakarų Europoje, kasmet praranda milijoną savo gyvenimo metų dėl neigiamo triukšmo poveikio. PSO taip pat pareiškė, jog 3000 mirčių nuo širdies ir kraujagyslių ligų tikroji priežastis – triukšmingos aplinkos daroma įtaka.
Kornelio universiteto profesoriaus Henrio U. Evanso tyrimas, išspausdintas leidinyje „Psychological Science“, atskleidė, jog vaikai, lankantys greta oro uosto esančią mokyklą, nuolatos išgyvena tokią stresinę reakciją, kuri skatina juos ignoruoti triukšmą. Mokslininkas nustatė, jog vaikai ignoruoja ne tik kenksmingą oro uosto triukšmą, bet ir kitus daugiau ar mažiau triukšmingus garsus, tokius kaip kalbėjimas.
Šis tyrimas įtikinamai liudija, jog triukšmas išties kenkia žmogui ir sukelia stresą.
Mokslininkai netyrinėjo tylos poveikio ir jos sveikatai daromą teigiamą įtaką aptiko visai atsitiktinai. Mokslo tyrimuose apie tylos poveikį imta kalbėti lyginant triukšmo bei muzikos daromą įtaką žmogaus organizmui.
Gydytojas Lučianas Bernardis (Luciano Bernardi) 2006 metais tyrinėjo triukšmo bei muzikos fiziologinį poveikį ir padarė stulbinamą atradimą. Kai jo tyrime dalyvaujantys žmonės patekdavo į tylos pauzę tarp triukšmo ir muzikos, jie patirdavo netikėtą poveikį. Dviejų minučių trukmės pauzės kur kas labiau atpalaiduodavo smegenis negu atpalaiduojanti muzika arba ilgiau trunkanti tyla, kuri eksperimento vietoje tvyrodavo prieš pradedant vykdyti mokslinius bandymus.
Tad netrukus netyčinės pauzės tapo svarbiu L. Bernardžio tyrimo aspektu. Viena iš svarbiausių jo padarytų išvadų – tylos poveikį sustiprina kontrastai.
Smegenys atpažįsta tylą ir į ją reaguoja.
Daugelis dvasinių mokytojų bei guru tai žino ir pataria kasdien praktikuoti dažnas meditacines pauzes. Galima laikyti tylą informaciniu stygiumi ar vakuumu, bet mokslas teigia, jog yra atvirkščiai. Mūsų smegenys atpažįsta tylą ir galingai į ją reaguoja.
Djuko universitete dirbanti biologė Imkė Kirstė (Imke Kirste), tyrinėjanti regeneracijos problemas, padarė išvadą, jog dvi valandos tylos per dieną paskatina ląstelių vystymosi procesus toje mūsų smegenų srityje, kuri susijusi su atmintimi bei jausmais.
Kol jūs esate tyloje, smegenys gali regeneruoti daugelį savo kognityvinių gebėjimų.
Mes nuolatos apdorojame didžiulius informacijos kiekius. Tyrimais nustatyta, jog ypač didelis krūvis tenka tai mūsų smegenų daliai, kuri susijusi su sprendimų priėmimu bei problemų sprendimu.
Tačiau kai būname tyloje, mūsų smegenys atsipalaiduoja ir leidžia tai smegenų daliai pailsėti bei atsigauti.
Mokslininkai padarė išvadą, jog tyla padeda naujoms ląstelėms diferencijuotis į neuronus ir integruotis į sistemą. Kai atsiduriame tyloje, mūsų smegenys geriau apdoroja informaciją. Tuomet mes įstengiame geriau analizuoti mūsų pačių gyvenimą bei pamatyti jo perspektyvą, o tai gyvybiškai svarbu tikintis geros psichikos sveikatos.
Tyla mažina stresą ir įtampą.
Triukšmas sukelia stresą, o tyla stresą bei įtampą tiek smegenyse, tiek kūne mažina. Tyla padeda papildyti mūsų pažintinius resursus. Nuo triukšmingos aplinkos netenkame koordinacijos, silpsta mūsų kognityviniai gebėjimai ir menksta smegenų motyvacija dirbti (tai patvirtinta mokslo tyrimais).
Taip pat mokslo tyrimai liudija, jog tylint praleistas laikas stebėtinu būdu padeda atsigauti nuo kenksmingo poveikio, kuris buvo patirtas triukšmingoje aplinkoje. Senovės dvasiniai mokytojai tai visada žinojo; tyla gydo, ji padeda panirti į pačią mūsų savastį, o tylėjimas subalansuoja kūną ir protą. Dabar tai patvirtino ir mokslas.
Apie gydomąsias gamtos bei tylos galias žinoma jau seniai, bet dabar galime pasirūpinti maistu savo smegenims. Paprasta senovinė tylos praktika – tai gydomasis balzamas, kurio reikia mūsų sveikatai!