Berniukus ir mergaites reikia girti skirtingai
Mergaičių nereikia girti už atliktus darbus. Taip prisidedate prie jos regreso. Jeigu mergaitę girtume už jos nuveiktus darbus: labai skanu, labai gražu, ji imtų galvoti, kad pripažinimas ateis tik už jos nuopelnus. Pripažinimas ateis tik už tai, ką nuveikiau. Tai principas, kuris naikina moterį.
Iš tikrųjų turėtų būti taip – aš verta meilės, nes esu, nes esu šaunuolė, nes esu šeimininkėlė, nes esu pagalbininkė, nes esu princesė, nes esu virtuvės fėja.
Tada moters psichika sveika, nes pritariama pačiai jos prigimčiai: kad būčiau mylima, turiu tiesiog likti savimi. Štai kur slypi mergaitės auklėjimo principas. Jeigu pradėsite ją girti už nuopelnus, ji pradės galvoti: manęs nėra už ką pagirti, meilę galiu tik užsitarnauti, bus nuopelnų – bus ir meilė.
Su berniukais viskas kitaip. Visiškai priešingai. Mamos labai mėgsta sakyti: tu toks nuostabus, toks šaunuolis, toks protinguolis. Skamba gerai. Bet iš tikrųjų tai prisideda prie vyro regreso, nes jam atrodo, kad jis yra savaime geras. O vyras jaučiasi gerai, tik jeigu ko nors pasiekia.
Todėl berniuką reikia skatinti tobulėti ir galiausiai jaustis laimingam, jam reikia sakyti apie jo nuopelnus: labai gražiai padaryta, labai puikiai, labai meistriškai. Berniukui šių meilių žodžių reikia mažiau, nes jo prigimtis yra tobulėti. Jį reikia girti už pasiekimus.
Vyresniems berniukams labai svarbu, kad visiems ateinantiems svečiams rodytumėte lėktuvėlį, kurį jie surinko iš Lego. Tai daug svarbiau už visokias saulytes ir zuikučius. „Pažiūrėkite, ką jis padarė, spėkite, kas tai padarė. Teisingai, Jonukas tai padarė, mano sūnus“, – yra daug didesnis pagyrimas, didesnė paskata berniukui.
O mergaitė nepasidarys geresnė, jeigu jos sriuba bus vaišinamas visas rajonas. Ji tiesiog supras, kad visą likusį gyvenimą privalės arti, kol visų nepamaitins sriuba. Suteikite mergaitei suvokimą, kad ji yra tobula ir nuostabi savaime, kad jai nereikia nusipelnyti meilės ir pripažinimo, kad jūs ją mylite ir žavitės vien todėl, kad ji yra…
Autorius: Ruslan Naruševič, ištrauka iš paskaitos „12 mįslių mamai ir tėčiui“