Anksčiau maniau, kad žmogus gali būti bet koks: kad ir vagis, kad ir storžievis, kad ir apgavikas. Vadinasi, taip susiklostė jo gyvenimas šeimoje, taip auklėjo tėvai arba sielai reikia išmokti būtent tokias pamokas.
Aš ir dabar tai suprantu, bet aplink save noriu matyti kitokio, visiškai kitokio lygio žmones. Tai žmonės, kuriems garbė, žodis, orumas, sąžinė turi reikšmę.
Tikriausiai dėl to paties užimtumo buityje moterys retai susimąsto apie šias kategorijas. Tiksliau – priimta manyti, kad jos nesusiję su moteriškumu, todėl ir neverta tobulinti charakteristikų, kurios nevysto moteriškumo, nepadeda susirasti vyro ir ištekėti ir, matyt, tik trukdo realizuotis išoriniame pasaulyje. Tai – klaida. Bet kokie santykiai gali būti ilgalaikiai ir kokybiški tik vienu atveju – jei sutampa žmonių vertybės.
Mane verčia nerimauti vyras, kuris negali paaiškinti, ką jam reiškia garbė ir mokėjimas laikytis žodžio. Jei sąžinę jis įvardija kaip „aš stengiuosi nemeluoti, geriausiu atveju tiesiog patylėsiu“, kaip asmenybė jis sukuria liūdną paveikslą. Sąžinė – tai tikrai kažkas daugiau. Jei žmogus negali savarankiškai nustatyti sau moralės kategorijų, kontroliuoti savęs, įvertinti savo poelgių, tai labai liūdna.
Psichologai gali paaiškinti bet kokį žmogaus poelgį. Kalbant apie tai, kaip rasti sau pasiteisinimą, tai labai patogus mokslas. Žmogus turi nesuskaičiuojamų seksualinių kontaktų, manipuliuoja, vengia atsakomybės? Vadinasi, jis mažai mylėtas vaikas, jo sutrikęs prisirišimas dėl traumuojančių santykių su motina ir dar daug kas.
Bet jei tu užaugai, tapai suaugęs, pats save auklėk! Ieškok savo savimonės! Visada galima rasti skausmo, kurį tu suteiki kitiems žmonėms, pateisinimą, bet dažniausiai tu matai, ką darai, bent jau supranti iš atsakomosios reakcijos. Jei tavo smegenys sveikos (be organinių pažeidimų nuo vaikystės), tu privalai mokėti analizuoti. Net jei nežinoma jėga stumia tave pavogti arba vieną kartą pasinaudoti kito žmogaus kūnu, tu gali suprasti, pamatyti, pajausti, kad kitam darai blogai. Ir tu matai! Bet pirmenybę teiki nukišti šias abejones į tolimą sąmonės kampą ir pateisinti save.
Jei žmogų valdo žemo lygio vertybės – pinigai bet kokia kaina, malonumai bet kokia kaina, pataikavimas savo įpročiams, – jis virsta purvina, žemo lygio bjaurybe.
Kalbant psichologine kalba, gyvūnas „Jis“ ima viršų prieš „Aš“, visiškai nesant „Super Aš“. „Aš“ suvokia ir patenkina nesąmoningus „Jo“ troškimus ir poreikius pasinaudodamas „Super Aš“ normomis ir įstatymais. Visų trijų komponentų buvimas – „Jis“, „Aš“ ir „Super Aš“ – žmogaus psichikoje daro jį užbaigta asmenybe. Priešingu atveju išeina surogatas, ne iki galo padarytas žmogus, su tokiu neįmanoma sukurti nieko pilnavertiško.
Nei protas, nei intelektas, nei išsilavinimas savaime nenustato aukšto lygio vertybių. Šios vertybės formuojasi dėl vidinio švarumo ir pilnumo, dėl nenuilstamo darbo su savimi. Jos daro žmogų ne tiesiog gyva būtybe, bet Žmogumi. Tik aukšto lygio vertybės – orumas, pagarba, savigarba, proto ir sielos stiprybė, sąžinė – sukelia aukštas dvasios vibracijas ir daro žmogų švarų bei šviesų.
Tokiems žmonėms negalima gyventi, draugauti, dirbti su nešvariais personažais. Šie jų niekada negalės suprasti. Juos neišvengiamai stengsis nuslopinti ir sunaikinti. Nesąmoningumas daug kartų galingesnis ir stipresnis už supersąmonę.
Rinkitės savo vertybių lygio žmones ir būsite laimingi!