Egziuperi „Malda“, kurią jis parašė vienu sunkiausių savo gyvenimo laikotarpių, primena mums apie svarbiausius dalykus. Visi turėtumėme susimąstyti apie dalykus, kurių jis prašo: „Viešpatie, neprašau tavęs stebuklų ir vizijų, tik jėgų kasdienybei. Išmokyk mane mažų žingsnelių meno. Duok man sumanumo ir išradingumo, kad kasdienybės įvairovėje spėčiau įsidėmėti tai, ką sužinau ir patiriu. Išmokyk mane tinkamai...

Kartą Laimė ėjo mišku ir staiga įkrito į duobę, sėdi joje ir garsiai verkia. Ėjo pro šalį žmogus, Laimė jį išgirdo ir šaukia iš duobės: – Gerasis žmogau! Ištrauk mane iš čia! – O ką man už tai duosi? – klausia žmogus. – O ko norėtum? – atsako Laimė. – Noriu didelio ir gražaus milijono...

Sokratas, didis filosofas ir daugiavaikis tėvas, kaip žinoma, mėgo išeiti į aikštę ir užduoti sunkų klausimą savo amžininkams. Pabandžiau ir aš sukelti diskusiją, uždavęs vieną iš tokių klausimų. Štai kas iš to išėjo. Buvo įprastas rudens vakaras. Visi namiškiai išsiskirstė po savo kambarius. Aš skaičiau Sokratą. Nuo vieno klausimo apstulbau. Jis klausė: „Jeigu kils gaisras...

1. Paleiskite žmones ir situacijas Nesukite savo galvoje jau nutikusių įvykių galimų scenarijų. Viskas įvyko taip, kaip įvyko. Kai tai sunku pamiršti, užduokite sau du klausimus: „Ar tai bus man svarbu po 5-erių metų?“, „Šįvakar aš išskrendu į Buenos Aires (ar bet kurią kitą vietą, kurią norėtumėte aplankyti), – ar aš pasiimsiu šią problemą kartu?“...