Istorijos

Gisele d‘Ailly van Waterschoot van der Gracht gimė 1912 metais. Per visus šimtą gyvenimo metų ji taip ir neišmoko naudotis virykle, kad bent jau išsikeptų kiaušinių arba išsivirtų bulvių. Jos tėvas buvo geologu ir 1920 metais dirbo JAV Royal Shell kompanijoje. Jo darbo užmokesčio ir paveldėto turto užteko visos pilies išlaikymui Austrijoje. Gisele niekada nesirūpino...

Parašiusi savo debiutinį romaną „Sveikas, liūdesy“, Francoise Sagan gavo pirmąjį honorarą už knygą. Laikais, kai ji neturėjo pinigų, ji pasižadėjo, kad savo pirmąjį uždarbį „paleis vėjais“. Tiesa, ji svajojo įsigyti nedidelį butuką, bet vijo šalin šias mintis – pažadus reikia tesėti. Gavusi labai padorų honorarą, rašytoja išvyko į kurortinius miestelius – Honflerą ir Dovilį, turėdama...

1. Jeigu galite… Jeigu galite pradėti dieną be kofeino, jeigu visada gebate džiaugtis, nekreipti dėmesio į skausmus ir negalavimus, jeigu gebate susilaikyti nuo skundų ir nevarginti žmonių savo problemomis, jeigu galite kasdien valgyti tą patį maistą ir už jį dėkoti, jeigu gebate suprasti mylimą žmogų, kai jis neturi jums laiko, jeigu gebate praleisti pro ausis...

Kai buvau alkoholikas, mano geriausiais pašnekovais tapdavo atsitiktinai baruose sutikti sugėrovai. Vadinamieji draugai. Bet žinote, apsvaigus nuo alkoholio, malonu klausytis nesibaigiančių istorijų apie svetimas bėdas ir rūpesčius, nors pats viduje esi visiškai sustingęs. Tais laikais man taip dažnai nutikdavo – išgeri butelį tekilos ir pats sau pasakai: „O dabar galima ir mirti.“ Tačiau alkoholikams prieinama...

Gyveno kartą statybininkas. Visą gyvenimą jis statė namus, bet paseno ir nusprendė išeiti į pensiją. – Išeinu iš darbo, – pasakė jis darbdaviui. – Išeinu į pensiją. Su žmona auklėsiu anūkus. Šeimininkas nenorėjo skirtis su šiuo žmogumi, tad paprašė: – Sutarkim – pastatyk paskutinį namą ir išlydėsime tave į pensiją. Su gera premija! Statybininkas sutiko....

Kartą siauru ir vingiuotu takeliu ėjo senas rabinas. Jis ėjo neskubėdamas, pasiremdamas lazdele ir džiaugdamasis kiekviena gyvenimo akimirka. Kelyje jis sutiko išvargusį klajūną, nešiną sunkiu maišu, vos pavelkantį kojas. Vargšelio akys buvo kupinos kančios. – Kodėl pasirinkai alinančio darbo ir nesibaigiančios kančios kelią? – paklausė jo rabinas. – Kenčiu ne be priežasties! Šie išbandymai reikalingi,...

„Brangus sūnau! Jeigu dabar tai skaitai, vadinasi, pagaliau tau buvo išjungtas internetas. Net nebandyk skambinti mūsų tiekėjui arba ieškoti klaidų naršyklės nustatymuose. Tau reikia padaryti tai: Nueik į vaistinę ant kampo, nupirk seneliui vaistų – receptai sudėti koridoriuje ant lentynos po veidrodžiu. Be to, užeik į prekybos centrą – nupirk dvi pakuotes 1,5 proc. riebumo...

1. Mes turime tokį prietarą Seniai seniai, kai mudu su vyru dar neturėjome bendrų automobilių, namų ir atostogų planų, jis atnešė man gėlių. Tokią paprastutę puokštę, ne itin šviežią, kurią skubėdamas įsigijo degalinėje. – O žinai, – pasakiau jam taisinėdama susiglamžiusias rožes, – mes, ezoterikai, turime tokį prietarą, kad kuo ilgiau stovi padovanotos gėlės, tuo...

Pardavėjas stovėjo už prekystalio ir išsiblaškęs žvelgė į gatvę. Viena maža mergaitė priėjo prie parduotuvės ir tiesiog prilipo prie vitrinos. Pamačius tai, ko ieškojo, jos akys sužibo iš džiaugsmo. Mergaitė įėjo į parduotuvę ir paprašė jai parodyti turkio karolius. – Šiuos karolius noriu nupirkti sesei. Ar galite juos gražiai supakuoti? – paklausė mergaitė. Parduotuvės savininkas...

Kartą gyveno vienas ūkininkas. Jis turėjo asilą, kuris nuolankiai jam tarnavo visą savo asilišką gyvenimą. Sykį gyvulys per neatsargumą įkrito į šulinį ir skardžiai sužvengė šaukdamasis pagalbos. Kai ūkininkas atskubėjo ir pamatė, kas nutiko, labai nusiminė, juk jis teturėjo vieną asilą. Žmogus ėmė galvoti, ką gi jam dabar daryti. Ir ilgai svarstęs nusprendė: „Mano asilas...