Erikas Marija Remarkas: „Didžiausia neapykanta jaučiama tiems, kurie sugebėjo paliesti širdį, o vėliau spjovė į sielą“


Erikas Marija Remarkas – vienas skaitomiausių vokiečių rašytojų, kurio gyvenimas klostėsi gana sudėtingai. Būdamas 18-kos jis buvo pašauktas tarnauti Vakarų fronte, kur sužeistas į dešinę koją, dešinę ranką ir kaklą. Būtent ši patirtis pastūmėjo jį parašyti romaną „Vakarų fronte nieko naujo“, kuriame pasakojama apie karo žiaurumą. Karo tema jis parašė ir dar kelis mažiau žinomus apsakymus. Daugelis kitų kūrinių taip pat paremta rašytojo gyvenimo patirtimi ir įvykiais. Tarp jų – ir garsusis romanas „Trys draugai“. Kelių moteriškų personažų prototipu tapo jo žmona Ilzė Juta Zambona.

Remarkas, kaip ir Hemingvėjus bei Ficdžeraldas, buvo priskiriamas prie „prarastosios kartos“ rašytojų. Jis rašė apie meilę ir karą, apie žmonių likimus, apie laisvę ir tikėjimą. Su jo kūriniais užaugo ne viena karta.

Atrinkome 36 geriausias šio genialaus rašytojo citatas, kuriomis jis taip tiksliai apibūdino paprastas, bet be galo svarbias tiesas.

1. Apie laimę galima kalbėti penkias minutes, ne ilgiau. Išskyrus tai, kad esi laimingas, nieko daugiau čia nepasakysi. O apie nelaimes žmonės pasakoja ištisas naktis.

2. Kuo mažiau žmoguje savimeilės, tuo didesnė jo vertė.

3. Gyvenime laimi tik kvailys, o protingam visur vaidenasi vien kliūtys ir nespėjęs ko nors pradėti, jis jau būna praradęs pasitikėjimą savimi.

4. Kol žmogus nepasiduoda, jis yra stipresnis už savo likimą.

5. Ko negali gauti, visada atrodo geriau nei tai, ką turi. Tai ir yra žmogaus gyvenimo romantikos ir idiotizmo esmė.

6. Nėra nieko labiau varginančio, nei dalyvauti žmogaus bandyme parodyti, koks jis protingas. Ypač jeigu to proto nėra.

7. Moteris – ne metalinis baldas; ji – gėlė. Ji nenori dalykiškumo. Jai reikia saulėtų, mielų žodžių. Geriau kiekvieną dieną jai sakyti ką nors malonaus, nei visą gyvenimą nepatenkintu veidu jai dirbti.

8. Tik nelaimingas žino, kas yra laimė.

9. Žmogus jaučiasi iš tikrųjų laimingas tik tada, kai kreipia mažai dėmesio į laiką ir kai jo neveja baimė. Bet vis dėlto net jei esi vejamas baimės, gali juoktis. O kas daugiau belieka?

10. Laimė – labiausiai nenuspėjamas ir brangiausias dalykas pasaulyje.

11. Didžiausia neapykanta jaučiama tiems, kurie sugebėjo paliesti širdį, o vėliau spjovė į sielą.

12. Jeigu nustosime daryti kvailystes, tai reikš, kad pasenome.

13. Stipriausias jausmas – nusivylimas. Ne nuoskauda, ne pavydas ir netgi ne neapykanta… Po jų sieloje bent jau kažkas lieka, o po nusivylimo – tik tuštuma.

14. Stovėjau greta jos, klausiausi jos, juokiausi ir galvojau, kaip baisu mylėti moterį ir būti vargšu.

15. Kalbama, kad sunkiausia nugyventi pirmuosius septyniasdešimt metų. O vėliau situacija pagerės.

16. Atgailavimas – beprasmiškiausias dalykas pasaulyje. Nieko neįmanoma sugrąžinti.

17. Nieko negalima ištaisyti. Kitaip visi būtume šventi. Gyvenimas nebandė sukurti mus tobulus. Tobulųjų vieta – muziejuje.

18. Dažniausiai sąžinė graužia tuos, kurie nėra kalti.

19. Kartais reikia peržengti principus, antraip iš jų jokio džiaugsmo.

20. Tavo žmogus ne tas, kuriam „su tavimi gera“ – su tavimi gali būti gera šimtui žmonių. Tavo – „be tavęs blogai“.

21. Geriau mirti, kai norisi gyventi, negu nusigyventi iki to, kad norisi mirti.

22. Kad ir kas jums nutiks – nieko neimkite į širdį. Pasaulyje svarbu labai nedaug dalykų.

23. Juk juoktis geriau nei verkti. Ypač jeigu ir viena, ir kita neturi prasmės.

24. Jeigu nori, kad žmonės nieko nepastebėtų, nereikia būti pernelyg atsargiam.

25. Su moterimis nereikia aiškintis, su jomis visada reikia veikti.

26. Įsimink vieną dalyką, berniuk: niekada, niekada ir dar kartą niekada neatrodysi juokingas moters akyse, jeigu ką nors dėl jos padarysi.

27. Man atrodė, kad moteris neturi sakyti vyrui, jog jį myli. Apie tai turi kalbėti jos spindinčios ir laimingos akys. Jos iškalbingesnės už tūkstančius žodžių.

28. Moteris reikia arba dievinti, arba palikti. Visa kita – melas.

29. Kuo primityvesnis žmogus, tuo jis geresnės nuomonės apie save.

30. Dar ne viskas prarasta, – kartojau aš. – Žmogų prarandi tik kai jis miršta.

31. Pinigai laimės neatneša, bet veikia itin raminamai.

32. Lengviausiu charakteriu apdovanoti cinikai, labiausiai nepakeliamu – idealistai. Ar jums tai neatrodo keista?

33. Nė vienas žmogus negali tapti labiau svetimas negu tas, kurį anksčiau mylėjai.

34. Jeigu moteris priklauso kitam, ji yra penkis kartus geidžiamesnė nei ta, kurią galima gauti – senovinė taisyklė.

35. Klaidinga manyti, kad visi žmonės apdovanoti vienodu gebėjimu jausti.

36. Meilė neapkenčia aiškinimų. Jai reikia veiksmų.