Žymus XIX amžiaus vokiečių filosofas Arturas Šopenhaueris (Arthur Schopenhauer) žinomas kaip mizantropas, užkietėjęs vienišius ir laisvės šlovintojas. Jis mėgo vokiečių romantizmą, domėjosi mistika bei filosofinėmis budizmo idėjomis, aukštai vertino Imanuelio Kanto (Immanuel Kant) darbus, kuriuos pavadino „pačiu svarbiausiu dalyku per du filosofijos tūkstantmečius“.
A. Šopenhauereis pavadino mūsų pasaulį „pačiu blogiausiu iš visų įmanomų pasaulių“ ir už tai buvo pramintas „pesimizmo filosofu“. Bet tai netrukdė jam nuodugniai pažinti žmogaus prigimtį, jo motyvacijas bei troškimus. Jo rašymo maniera vadinama aforistine – daugelį jo citatų verta išmokti atmintinai:
1. Vienatvėje kiekvienas žmogus mato savyje tai, kas jis yra iš tiesų.
2. Mes retai galvojame apie tai, ką turime, bet visada jaudinamės dėl to, ko neturime.
3. Visi mato kituose žmonėse tik tai, ką turi savyje.
4. Samprotauti savarankiškai – reto žmogaus privilegija: likusieji vadovaujasi autoritetais ir pavyzdžiais.
5. Žmogaus charakteris atsiskleidžia smulkmenose, kai jis liaujasi kontroliuoti save.
6. Genijų ir beprotį sieja tai, kad abu gyvena visai kitame pasaulyje nei likusieji žmonės.
7. Kiekvienam žmogui artimasis – tai veidrodis, iš kurio į jį žvelgia jo paties ydos; bet žmogus vis tiek elgiasi kaip tas šuo, kuris loja ant veidrodžio įsivaizduodamas, jog ten mato ne save, o kitą šunį.
8. Gera sveikata iš tiesų svarbesnė už visas kitas gyvenimo gėrybes, tad sveikas elgeta kur kas laimingesnis už ligotą karalių.
9. Jaunystės požiūriu, gyvenimas yra begalinė ateitis, o žvelgiant senatvės akimis – labai trumpa praeitis.
10. Kas elgiasi žiauriai su gyvūnais, negali būti geras žmogus.
11. Tėra viena prigimtinė klaida – tai įsitikinimas, jog mes esame gimę būti laimingi.
12. Žmogaus veidas pasako daugiau ir kur kas įdomesnių dalykų negu jo lūpos: žodžiais išsakomos tik mintys, o veidas atskleidžia žmogaus esmę.
13. Būtų išmintinga dažniau sau sakyti: „Pakeisti aš to negaliu, belieka išgauti iš to naudos.“
14. Tu negali nieko padaryti su supančiu tave kvailumu! Bet nesijaudink be reikalo, juk į pelkę mestas akmuo neskleidžia ratilų.
15. Turtas panašus į sūrų vandenį: kuo daugiau jo geri, tuo labiau jautiesi ištroškęs.
16. Žmonės tūkstantį kartų labiau susirūpinę, kaip įgyti turto, nei savo širdimi ir protu, nors siekiant laimės tai, kas yra žmoguje, daug svarbiau už tai, ką jis turi.
17. Vidutinybė susirūpinusi, kaip praleisti laiką, o talentingas žmogus – kaip tą laiką išnaudoti.
18. Kas nemėgsta vienatvės, tas nemėgsta laisvės.
19. Kartais mums atrodo, kad mes pasiilgome kokios nors tolimos vietovės, o iš tiesų ilgimės to laiko, kurį ten praleidome būdami jaunesni ir žvalesni nei dabar. Taip mus apgaudinėja laikas, besidangstantis erdvės kauke…
20. Kiekvienas vaikas kažkiek genijus, ir kiekvienas genijus kažkiek vaikas.
21. Nesakyk savo draugui to, ko neturi žinoti tavo priešas.
22. Viena iš kliūčių žmonijos tobulėjimo kelyje laikytinas žmonių polinkis klausytis ne to, kuris protingesnis už kitus, o to, kuris kalba garsiausiai.
23. Kiekvieną žmogų galima išklausyti, bet ne su kiekvienu verta kalbėtis.