Penki išminčiai pasiklydo miške.
Pirmasis pasakė: „Eisiu į kairę – taip man sako nuojauta.“ Antrasis pasakė: „Eisiu į dešinę – ne veltui kalbama, kad išmintingo žmogaus širdis veda jį į dešinę.“ Trečiasis pasakė: „Eisiu atgal – iš ten atėjome, vadinasi, taip galėsiu ir išeiti.“ Ketvirtasis pasakė: „Eisiu į priekį – reikia judėti toliau, miškas tikrai pasibaigs ir už jo prasidės kas nors naujo.“ Penktasis pasakė: „Visi esate neteisūs. Yra geresnis būdas. Palaukite manęs.“ Jis surado aukščiausią medį ir į jį įlipo.
Kol jis lipo, visi kiti išsiskyrė – kiekvienas nuėjo į savo pusę. Iš viršaus jis pamatė, kur link reikia judėti, kad greičiau išeitų iš miško. Dabar jis netgi galėjo pasakyti, kokia tvarka kiti išminčiai pasieks miško pabaigą. Jis pakilo dar aukščiau ir sugebėjo pamatyti trumpiausią kelią. Jis pakilo virš problemos ir uždavinį išsprendė geriausiai! Jis žinojo, kad viską padarė teisingai, o kiti – ne. Jie buvo užsispyrę ir jo nepaklausė. Jis buvo tikras išminčius!
Bet visa tai visai ne taip, nes…
Jis klydo.
Visi pasielgė teisingai.
Tas, kuris pasuko į kairę, pateko į tankynę. Jam teko badauti ir kovoti su laukiniais gyvūnais. Bet jis išmoko išgyventi miške, tapo jo dalimi ir galėjo to mokyti kitus.
Tas, kuris pasuko į dešinę, sutiko plėšikus. Jie viską iš jo atėmė ir privertė plėšikauti kartu. Bet po kurio laiko jam pavyko iki jų prisibelsti ir pažadinti tai, ką jie seniausiai buvo pamiršę, – žmogiškumą ir gebėjimą užjausti. Kai kurių jų atgailavimas buvo toks stiprus, kad po jo mirties jie patys tapo išminčiais.
Tas, kuris nuėjo atgal, praminė per mišką takelį, kuris vėliau tapo keliu visiems norintiems pasimėgauti mišku nerizikuojant pasiklysti.
Tas, kuris nuėjo į priekį, tapo atradėju. Jis aplankė vietas, kuriose niekas nėra buvęs, ir atvėrė žmonėms nuostabių naujų galimybių, neįtikėtinų vaistinių žolelių ir retų gyvūnų.
Tas, kuris įlipo į medį, tapo trumpiausių kelių paieškos ekspertu. Į jį kreipėsi visi, kas norėjo greičiau išspręsti savo problemas, net jeigu tai nepadės vystytis.
Taip visi penki išminčiai įvykdė savo misiją.
Mokėk pakilti aukščiau ir pamatyti trumpesnį kelią.
Mokėk leisti kitiems eiti savo keliu.
Mokėk pripažinti išminčiais visus – kiekvienas kelias yra svarbus ir vertas pagarbos.
Ir dar…
Mokėk pažvelgti už pabaigos – ten visada yra tęsinys.