Švietimo procesas Suomijoje: visiškas mokinio ir mokytojo psichikos atsipalaidavimas


Kartą per trejus metus Ekonominio bendradarbiavimo ir vystymosi organizacijos vykdomuose tarptautiniuose tyrimuose geriausias žinias pasaulyje parodė Suomijos mokiniai. Jie taip pat yra daugiausia skaitantys vaikai planetoje, užėmė antrąją vietą gamtos moksluose ir penktąją – matematikoje. Bet pedagoginę bendriją labiausiai sužavėjo net ne tai. Neįtikėtina, kad pasiekę tokių aukštų rezultatų mokiniai mokslams skiria mažiausiai laiko.

Vidurinę bendrojo lavinimo mokyklą Suomijoje sudaro dvi pakopos:
– apatinė („alakoulu“) – nuo 1 iki 6 klasės;
– viršutinė („yläkoulu“) – nuo 7 iki 9 klasės.

Papildomoje 10-oje klasėje mokiniai gali pagerinti savo pažymius. Vėliau vaikai keliauja į profesinę kolegiją arba tęsia mokslus licėjuje („lukio“), mums įprastose 11–12 klasėse.

7 Suomijos „vidurinio“ išsilavinimo principai:

1. Lygybė

– Mokyklų

Nėra nei elitinių, nei „silpnų“ mokyklų. Didžiausioje šalies mokykloje mokosi 960 mokinių, mažiausioje – 11. Visos mokyklos aprūpintos vienoda įranga, joms suteiktos vienos galimybės ir proporcionalus finansavimas. Beveik visos mokyklos valstybinės, yra kelios privačios-valstybinės. Be to, kad tėvai sumoka dalinę įmoką, skiriasi didesni reikalavimai vaikams. Dažniausiai tai savotiškos „pedagoginės“ laboratorijos, palaikančios pasirinktą pedagogiką: Montesorio, Frenė, Mortano ir Valdorfo mokyklos. Taip pat privačios mokyklos, kuriose pamokos vyksta anglų, vokiečių, prancūzų kalbomis.

Advertisements

Laikantis lygybės principo, Suomijoje egzistuoja lygiagreti švietimo sistema „nuo vaikų darželių iki universitetų“ švedų kalba. Neliko nuošaly ir samiai – šalies šiaurėje galima mokytis gimtąja kalba.

Visai neseniai buvo panaikintas draudimas rinktis mokyklą, vaiką reikėjo užrašyti į esančią arčiausiai namų. Draudimo nebėra, bet dauguma tėvų vis dar renkasi „arčiausią“ mokyklą, juk jos visos yra vienodai geros.

– Visų dalykų

Gilesnis vienų dalykų mokymasis kitų sąskaita nėra priimtinas. Čia nelaikoma, kad matematika yra svarbiau nei, pavyzdžiui, menai. Atvirkščiai, vienintelė išimtis apdovanotų vaikų klasėms kurtis gali būti jų polinkis į dailę, muziką, sportą.

– Tėvų

Mokytojas paskutinis sužino, kuo dirba vaikų tėvai (koks jų socialinis statusas) ir tik esant būtinybei. Mokytojams draudžiama klausti apie tėvų darbovietę ar dalinti anketas siekiant tai išsiaiškinti.

– Mokinių

Suomiai neskirsto mokinių pagal jų gebėjimus arba jų teikiamas karjeros pirmenybes.

Taip pat nėra „gerų“ ir „blogų“ mokinių. Draudžiama lyginti mokinius. Tiek genijai, tiek protiškai atsilikę vaikai laikomi „ypatingais“ ir mokosi kartu su visais. Žodžiu, kolektyve mokosi ir vaikai, sėdintys neįgaliųjų vėžimėliuose. Paprastoje mokykloje gali būti įkurtos klasės, skirtos mokiniams, turintiems regos arba klausos sutrikimų. Suomiai stengiasi maksimaliai integruoti į bendruomenę tuos, kuriems reikalingas ypatingas dėmesys. Skirtumas tarp silpnų ir stiprių mokinių – mažiausias pasaulyje.

Advertisements

– Mokytojų

Nėra „mėgstamiausių“ arba „nekenčiamiausių“. Mokytojai taip pat visa siela neatsiduoda „savo klasei“, neskirsto mokinių į „mėgstamiausius“ ir panašiai. Bet kokie nukrypimai nuo harmonijos gali lemti sutarties su mokytoju nutraukimą. Suomių mokytojai turi atlikti auklėtojo darbą. Darbo kolektyve jie visi vienodai svarbūs: ir „fizikai“, ir „lyrikai“, ir technologijų mokytojai.

– Suaugusiųjų (mokytojo, tėvų) ir vaiko teisių lygybė

Suomiai šį principą vadina „pagarbiu elgesiu su mokiniu“. Vaikams nuo 1-os klasės aiškinamos jų teisės, įskaitant ir teisę „skųstis“ suaugusiais socialiniam darbuotojui. Tai stimuliuoja suomių tėvus suprasti, kad jų vaikas – savarankiška asmenybė, kurios negalima skriausti nei žodžiu, nei diržu. Žeminti mokinių pedagogai negali dėl mokytojo profesijos ypatumų, nurodytų Suomijos darbo kodekse. Pagrindinis jų – visi mokytojai sudaro darbo sutartį vieneriems metams su galimybe ją pratęsti (arba ne), taip pat gauna didelį atlyginimą (nuo 2 500 eurų padėjėjas iki 5 000 eurų dalyko mokytojas).

2. Nemokamai

Ne tik išsilavinimas, bet ir:

– pietūs;
– ekskursijos, muziejai ir visa užklasinė veikla;
– vaiką atvežantis ir parvežantis transportas, jeigu artimiausia mokykla yra toliau nei dviejų kilometrų atstumu;
– vadovėliai, kanceliarija, kalkuliatoriai ir netgi nešiojamieji planšetiniai kompiuteria.

Draudžiama rinkti iš tėvų bet kokias pinigines rinkliavas.

Advertisements

3. Individualumas

Kiekvienam vaikui parengiamas asmeninis mokymosi ir vystymosi planas: naudojamų vadovėlių ir pratybų turinys, klasės ir namų darbų kiekis ir jiems skirtas laikas, dėstomų dalykų sąrašas.

Per pamokas oje pačioje klasėje vaikai atlieka skirtingo sudėtingumo pratimus. Ir jų vertinimas atitinka asmeninį lygį. Jeigu puikiai atlikai „savo“ pradinio sudėtingumo pratimą, būsi įvertintas „puikiai“. Rytoj gausi aukštesnio lygio pratimą, nepavyks jo atlikti – nieko baisaus, vėl gausi paprastesnį uždavinį.

Suomių mokyklose šalia paprasto mokymosi yra dvi unikalios švietimo proceso atmainos.

Palaikomasis „silpnų“ mokinių lavinimas. Suomijoje repetitoriai nėra populiarūs, mokyklos mokytojai su pagalbininku savanoriškai susitvarko per pamoką arba po jos.

Koreguojantis lavinimas – susijęs su nusistovėjusiomis bendromis medžiagos įsisavinimo problemomis, pavyzdžiui, dėl negimtos suomių kalbos nesupratimo arba dėl sunkumų, susijusių su medžiagos įsisavinimu, matematinių gebėjimų arba kai kurių vaikų asocialiu elgesiu. Koreguojantis lavinimas vyksta mažose grupėse arba individualiai.

4. Praktiškumas

Suomiai sako: „Mes arba ruošiame gyvenimui, arba egzaminams. Renkamės pirmąjį variantą.“ Todėl suomių mokyklose nėra egzaminų. Kontroliniai darbai ir tarpiniai testai – mokytojų nuožiūra. Egzistuoja tik vienas standartinis testas baigus bendrojo lavinimo vidurinę mokyklą, bet mokytojai visiškai nesijaudina dėl jo rezultatų, jiems nereikia prieš ką nors teisintis ir vaikai specialiai tam nėra rengiami: kaip yra, taip ir gerai.

Mokyklose dėstomi tik tie dalykai, kurių gali prireikti gyvenime. Pavyzdžiui, gyvenime neprireiks aukštakrosnės įrengimo, todėl to ir nesimokys. Užtat vietiniai vaikai nuo vaikystės žino, kas yra gyvenimo aprašymas, sutartis, banko kortelė. Jie moka apskaičiuoti mokestį už paveldėtą turtą arba ateityje uždirbtų pajamų procentą, sukurti tinklalapį-vizitinę kortelę internete, apskaičiuoti prekės kainą po kelių jai suteiktų nuolaidų arba pavaizduoti „vėjų rožę“ numatytoje vietoje.

Advertisements

5. Pasitikėjimas

Pirma, mokyklos darbuotojais ir mokytojais: nėra patikrų, metodistų, mokančių, kaip dėstyti, ir panašių dalykų. Šalyje taikoma vienoda švietimo programa, bet ji sudaryta tik iš bendrų rekomendacijų, ir kiekvienas mokytojas naudojasi jam tinkamiausiu atrodančiu mokymo metodu.

Antra, pasitikėjimas vaikais: per pamokas galima užsiimti kitais dalykais. Pavyzdžiui, jeigu per literatūros pamoką rodomas mokomasis filmas, kuris mokiniui neatrodo įdomus, jis gali skaityti knygą. Laikoma, kad mokinys pats pasirinks sau naudingesnį dalyką.

6. Savanoriškumas

Mokosi tas, kuris nori mokytis. Mokytojai pasistengs paraukti mokinio dėmesį, bet jeigu mokslai jo visiškai nedomina arba absoliučiai nesiseka, jį nukreips į „nesudėtingą“ ateityje praktiškai naudingą profesiją ir nebombarduos neigiamais pažymiais. Ne visiems lemta statyti lėktuvus, kas nors turi gerai vairuoti ir autobusą.

Suomiai tame taip pat įžvelgia vidurinės mokyklos uždavinį – išsiaiškinti, ar tam tikram paaugliui verta tęsti mokslus licėjuje, ar pakaks minimalių žinių ir toliau mokytis profesinėje mokykloje. Reikėtų pažymėti, kad ir vienas, ir kitas kelias šalyje vertinamas vienodai aukštai.

Mokyklose yra net atskira specialybė – „ateities mokytojas“, kuris, pasitelkęs testus ir pokalbius, turi atskleisti kiekvieno mokinio polinkį į tam tikrą veiklos rūšį.

Žodžiu, mokymosi procesas Suomijos mokyklose – minkštas ir delikatus, bet tai nereiškia, kad į mokyklą galima apskritai neiti. Mokyklos režimo kontrolė privaloma. Visos praleistos pamokos tiesiogine prasme bus „atidėtos“. Pavyzdžiui, 6 klasės moksleivio tvarkaraštyje mokytojas gali rasti „langą“ ir nusiųsti jį klausytis antrokams skirtos pamokos – sėdėk, nuobodžiauk ir pasvarstyk apie gyvenimą. Trukdysi mažiesiems – valandos neįskaitys. Jeigu neatlieki mokytojų užduotų uždavinių, nedirbi per pamoką – niekas nekvies tėvų, negrasins ir nebandys pažeminti dėl protinių gebėjimų. Jeigu tėvai taip pat rūpinasi savo vaiko mokslais, jis ramiai pereis į kitą klasę.

Pasilikti antriems metams čia nelaikoma gėda, ypač po 9 klasės. Suaugusiųjų gyvenimui reikia rimtai pasiruošti, tad suomių mokyklose yra papildoma (nebūtina) 10 klasė.

Advertisements

7. Savarankiškumas

Suomiai mano, kad svarbiausia, ko turima išmokti mokykloje, – savarankiškai ir visavertiškai gyventi ateityje, todėl čia moko mąstyti ir savarankiškai semtis žinių. Mokytojai nedėsto naujų temų – viskas yra knygose. Svarbu ne iškalti formules, bet mokėti naudotis žinynu, tekstu, internetu, kalkuliatoriumi – reikiamų resursų paieška esamai problemai spręsti.

Taip pat mokytojai nesivelia į mokinių konfliktus – jiems suteikiama galimybė viską išspręsti patiems ir taip pasiruošti gyvenimiškoms situacijoms ir visapusiškai mokėti apsiginti.

Tačiau mokymosi procesas „vienodose“ Suomijos mokyklose visgi organizuojamas labai skirtingai.

Kiek ir kada mokomės?

Mokslo metai Suomijoje prasideda rugpjūtį, nuo 8 iki 15 dienos – vienos privalomos dienos visoms mokykloms nėra. Mokslų pabaiga – gegužės pabaiga. Rudens pusmetį yra 3–4 rudens atostogų dienos ir 2 savaitės Kalėdų atostogų. Pavasario pusmetį sudaro po savaitę „slidinėjimo“ (suomiai dažniausiai visa šeima keliauja slidinėti) ir Velykų atostogų.

Pamokos vyksta penkias dienas per savaitę, tik rytinėje pamainoje. Penktadienis – „sutrumpinta diena“.

Ko mokomės?

1–2 klasė:

Mokosi gimtosios (suomių) kalbos ir skaitymo, matematikos, gamtos mokslų, religijos (pagal tikėjimą) arba gyvenimo suvokimo (jeigu religija nerūpi), muzikos, dailės, technologijų ir kūno kultūros. Per vieną pamoką gali būti dėstomos kelios disciplinos.

Advertisements

3–6 klasė:

Prasideda anglų kalbos pamokos. 4 klasėje – dar viena užsienio kalba pasirinktinai: prancūzų, švedų, vokiečių arba rusų. Įvedamos papildomos disciplinos – pasirinktini dalykai, skiriasi priklausomai nuo mokyklos: spausdinimo greitis, kompiuterinis raštingumas, mokėjimas dirbti su mediena, choras. Beveik visose mokyklose – grojimas muzikos instrumentais, per 9 metus vaikai išbando viską – nuo dūdelės iki kontraboso.

5 klasėje prisideda biologija, geografija, fizika, chemija, istorija. Nuo 1 iki 6 klasės beveik visus dalykus dėsto vienas mokytojas. Kūno kultūros pamoka – tai bet koks žaidimas 1–3 kartus per savaitę, nepriklausomai nuo mokyklos. Po pamokos privalomas dušas. Literatūra vyksta ne taip, kaip esame įpratę, – tai labiau skaitymas.

Atskirų dalykų mokytojai atsiranda tik 7 klasėje:

7–9 klasė:

Suomių kalba ir literatūra (skaitymas, krašto kultūra), švedų, anglų kalbos, matematika, biologija, geografija, fizika, chemija, sveikatos pagrindai, religija (gyvenimo suvokimas), muzika, dailė, kūno kultūra, pasirinktini dalykai ir technologijos – pamoka neskirstoma į „mergaičių“ ir „berniukų“. Visi kartu mokosi virti sriubas ir pjaustyti siaurapjūkliu. Taip pat 9 klasėje dvi savaitės skirtos susipažinti su „darbu“. Vaikai susiranda bet kokią „darbo vietą“ ir su malonumu joje „įsidarbina“.

Advertisements

Kam reikalingi pažymiai?

Šalyje galioja 10-balė sistema, bet iki 7 klasės vertinama žodžiais: silpnai, patenkinimai, gerai, puikiai. Nuo 1 iki 3 klasės vertinimo apskritai nėra.

Visos mokyklos prijungtos prie valstybinės sistemos „Wilma“ – kažkas panašaus į elektrinį dienoraštį, prie kurio, įvedę asmeninį kodą, gali prisijungti tėvai. Mokytojai rašo pažymius, pažymi praleistas pamokas, praneša apie vaiko pasiekimus mokykloje; psichologas, socialinis darbuotojas, „ateities mokytojas“, medikas ten taip pat palieka tėvams svarbią informaciją.

Suomijos mokyklose pažymiai neturi neigiamo atspalvio – jie reikalingi tik pačiam mokiniui, jo motyvacijai siekiant užsibrėžtų tikslų ir savęs patikrinimui, kad pats to panorėjęs galėtų pagerinti žinias. Jie neturi jokio poveikio mokytojo, mokyklos ar rajono reputacijai.

Mokyklinio gyvenimo smulkmenos

1. Mokyklų teritorija neaptverta, prie įėjimo nėra jokios apsaugos. Dauguma mokyklų turi automatinę užrakto sistemą ir į pastatą galima patekti tik pagal tvarkaraštį.

2. Vaikai neprivalo sėdėti prie suolų – jeigu nori, gali atsisėsti ir ant grindų. Kai kurių mokyklų klasėse yra sofų ir fotelių. Jaunesniųjų mokinių klasėse ant grindų patiesti kilimai ir kilimėliai.

3. Nėra mokyklinės aprangos, nėra ir specialių reikalavimų aprangai – galima ateiti kad ir su pižama. Tiesa, reikia turėti keičiamą avalynę, bet dauguma vaikų renkasi lakstyti su kojinėmis.

Advertisements

4. Geru oru pamokos dažnai vyksta lauke, tiesiai ant žolytės prie mokyklos pastato arba specialiai įrengtuose amfiteatruose. Per pertraukas pirmų klasių moksleivius būtinai veda į lauką, nors ir 10 minučių.

5. Namų darbų užduodama retai. Vaikai turi ilsėtis. Ir tėvai neturi užsiimti su jais pamokomis. Pedagogai rekomenduoja vietoj to rinktis bendrą apsilankymą muziejuje, miške arba baseine.

6. Mokymasis „prie lentos“ netaikomas, vaikų nekviečia perpasakoti medžiagą. Mokytojas trumpai nustato bendrą pamokos toną, vėliau vaikšto tarp mokinių, jiems padeda ir kontroliuoja užduočių atlikimą. Tą patį daro ir mokytojo padėjėjas (suomių mokyklose yra tokios pareigos).

7. Sąsiuviniuose galima rašyti pieštuku ir trinti, kiek tik norisi. Be to, mokytojas priima patikrai pieštuku atliktas užduotis!

Štai taip atrodo trumpas Suomijos vidurinės mokyklos aprašymas. Galbūt kam nors jis pasirodys neteisingas. Suomiai nesiekia tobulybės ir nenurimsta ko nors pasiekę, netgi geriausiuose dalykuose galima surasti minusų. Jie nuolatos analizuoja savo švietimo sistemos atitikimą visuomenėje vykstantiems pokyčiams. Pavyzdžiui, šiuo metu rengiamos normos, siūlančios išskirti algebrą ir geometriją ir padidinti šiems dalykams skirtų valandų skaičių, taip pat atskirti literatūrą ir visuomenės mokslą.

Tačiau svarbiausią užduotį Suomijos mokyklą tikrai atlieka puikiai. Jų vaikai nepašoka vidury nakties nuo nervinio išsekimo, nesvajoja greičiau užaugti, nejaučia neapykantos mokyklai, nekankina savęs ir visos šeimos pasiruošimu egzaminams. Ramūs, nuovokūs ir laimingi – jie skaito knygas, laisvai žiūri filmus be vertimo į suomių kalbą, žaidžia kompiuterinius žaidimus, važinėja su riedučiais, dviračiais, motociklais, kuria muziką, teatro spektaklius, dainuoja. Jie džiaugiasi gyvenimu. Ir tarp viso to spėja pasimokyti.