10 mitų, kuriais tiki 82 procentai visos planetos suaugusių žmonių


Moksliniai mitai, kaip ir vaikiški posakiai, tvirtai užima savo pozicijas. Be to, šie mitai taip ilgai gyvuoja, kad tampa visų pripažįstama tiesa.

2015 metais atliktas tyrimas atskleidė, kad 82 procentai suaugusių žmonių klysta bent dėl vieno iš žemiau išvardytų teiginių.

1. Everestas – aukščiausias pasaulio kalnas

Ne, šis titulas priklauso Mauna Kėjai, Havajuose esančiai vulkano viršukalnei, kurios aukščiausias taškas siekia 4 205 metrus. Sakysite, kad tai gerokai žemiau už Everestą? Iš tikrųjų šis skaičius rodo tik aukštį virš jūros lygio – didžioji šios viršūnės dalis yra Ramiojo vandenyno dugne. Kartu su ja kalno aukštis siekia 10 000 metrų. Everestas – aukščiausias virš jūros lygio esantis kalnas, bet tikrai ne pats aukščiausias kalnas žemėje.

2. Didžioji Kinijos siena matoma iš kosmoso

Daugybė astronautų patvirtino, kad iš kosmoso plika akimi pamatyti Didžiosios Kinijos sienos neįmanoma ir juolab jos nesimato iš Mėnulio.

Šis mitas atsirado XVIII amžiuje – dar prieš tai, kai žmonės iš tikrųjų nuskrido į kosmosą, bet skaičiavimai parodė, kad pabandyti įžiūrėti sieną iš Mėnulio – lyg bandyti įžiūrėti žmogaus plauką iš 3 kilometrų atstumo.

3. Raudona spalva erzina bulius

Buliai neskiria spalvų. Gyvūną erzina ne spalva, bet judanti medžiaga. „Mitų griovėjai“ priešais bulių pastatė tris iškamšas su skirtingų spalvų skudurais ir įrodė, kad bulius puola judantį skudurą, nepriklausomai nuo jo spalvos.

4. Chameleonai gali įgauti įvairių spalvų

Chameleonai apdovanoti neįtikėtina savybe keisti spalvą, bet ši spalva daugiausia priklauso nuo driežo nuotaikos ir kūno temperatūros pokyčio, taip pat jie keičia spalvą siekdami bendrauti, bet tai visiškai nepriklauso nuo aplinkos.

Pavyzdžiui, jie gali tapti visiškai balti krintant tiesioginiams saulės spinduliams. Kad atspindėtų šilumą arba taptų tamsūs esant šalčiams, sugertų šviesą, patinai nusidažo įvairiomis spalvomis, taip pareikšdami apie pasiruošimą poruotis.

5. Žaibas niekada netrenks į tą pačią vietą du kartus

Dar ir kaip trenks. Medžiams ir aukštiems pastatams žaibo iškrova tenka labai dažnai. Pavyzdžiui, į „Empire State Building“ žaibas trenkia 25 kartus per metus. Kartą vienos audros metu per pusvalandį į šį pastatą žaibas trenkė aštuonis kartus.

6. Žmonių smegenys dalinamos į kairįjį ir dešinįjį pusrutulius

Žinomiausia nuomonė – meniškos sielos žmonių smegenyse dominuoja dešinysis pusrutulis, o pragmatiškų ir mėgstančių skaičiuoti – kairysis. Tai puikus būdas klasifikuoti asmens savybes, bet tyrimai nepateikė jokių šio teiginio įrodymų. Nors mokslininkai išsiaiškino, kad dešinysis ir kairysis smegenų pusrutuliai atsako už skirtingas funkcijas (už kalbą – kairysis, už dėmesį – dešinysis), nė vienas jų nelenkia kito. Tiesa ta, kad abi smegenų puselės yra vienodai aktyvios.

7. Turime tik penkis pojūčius

Regėjimas, uoslė, skonis, kvapas ir lytėjimas. Nors dauguma mano, kad tai yra visas mūsų jausmų rinkinys, iš tikrųjų turime jų gerokai daugiau – ne mažiau kaip dvidešimt. Pavyzdžiui, sugebame jausti temperatūrą ar balansuoti slidinėdami – prie ko tai priskirti? O alkį, troškulį, orientavimąsi judant, erdvės suvokimą? Mūsų smegenyse yra didžiulis receptorių rinkinys.

8. Išnaudojame tik 10 procentų savo smegenų

Tikrai norėtume manyti, kad veikia tik 10 procentų smegenų, o likusi dalis tarsi kietasis diskas laukia papildymo. Deja, tai netiesa ir šį mitą išsklaidė mokslas. Nuolatos naudojame 100 procentų savo smegenų.

Bet kuriuo momentu nuolat apdorojame tokį informacijos kiekį, kad neuronai ir sinapsai be perstojo laksto po visas smegenis. Vykdant bet kurią funkciją ar užduotį, stimuliuojamos skirtingos smegenų dalys. Neurologų atliktas MRT skenavimas patvirtino, kad šis svarbiausias organas visavertiškai dirba netgi tada, kai atliekame paprasčiausias užduotis.

9. Ryklia neserga vėžiu

Galbūt esate girdėję šį nelabai populiarų, bet jau ilgai gyvuojantį mitą, kurį tėvai pasakoja savo vaikams lankantis akvariume. Deja, rykliai neturi imuniteto šiai ligai – jie taip pat serga vėžiu. Dar liūdniau, kad žmonės užkibo ant šio kabliuko ir pradėjo žudyti ryklius „medicininiais“ tikslais, norėdami išgauti „gydomųjų“ ekstraktų.

10. Vieneri šuns gyvenimo metai prilyginami septyneriems žmogaus gyvenimo metams

Dauguma mūsų iki šiol mano, kad vieneri šuns gyvenimo metai prilyginami septyneriems žmogaus gyvenimo metams. 50 procentų suaugusių žmonių tiki šiuo mitu, kuris neturi nieko bendra su mokslu. Šuns amžiaus ekvivalentas priklauso nuo jo dydžio ir veislės, taip pat gyvenimo būdo.