Moterys dažnai daro šias 10 kvailų santykių klaidų, mano psichologė Laura Šlezinger


Jeigu moteris ant kiekvieno kampo kartoja „Aš jį myliu“, ji dažniausiai meluoja aplinkiniams. Iš tikrųjų tai reiškia: – Niekada nerasiu kito, kuris mane pakęstų. – Nenoriu likti viena. – Tai geriau, nei nieko. – Tai geriau, nei buvo.

Amerikiečių psichologė Laura Šlezinger turi savo radijo programą. Jai skambina paklausti patarimo, užduoti klausimą apie meilę arba tiesiog paverkti į ragelį. Išanalizavusi šių moterų, priverstų kreiptis patarimo į radijo laidą, Laura nusprendė aprašyti savo įspūdžius ir mintis knygoje. Taip atsirado „Dešimt kvailų klaidų, kurias daro moterys, kad sugadintų savo gyvenimą“.

1. Nežiūrėkite į save per vyrų prizmę.

Pirmoji klaida. Kvailas prisirišimas.

Deja, iki šiol bet kokios moters sėkmė vertinama pagal tai, ar „ji ką nors turi“. Be abejo, kalba apie kitos lyties atstovą. Ir vargšelės savo ir savo vaidmenį pasaulyje mato tik per santykių su vyru prizmę. Ir dažnai net nesvarbu, koks yra tas vyras.

Kaip gi taip neteisinga! Ir kaip klysta tos, kurios gyvena su alkoholiku, tironu, pavyduoliu, vaikščiojančiu priekaištu, narkomanu. Su tuo, kuris išduoda, meluoja, elgiasi įžūliai arba abejingai. Kaip dažnai moterys, bijodamos, kad vėliau nepavyks susirasti kito, išteka už pirmo sutikto žmogaus, taip bandydamos įrodyti visuomenei savo pilnavertiškumą.

Patarimas. Ne, tai nėra pilnavertiškumas. Tos, kurioms tariamai „nepasisekė“ su vyru arba meilėje, pačios prie to prisidėjo. Todėl didinkite savivertę ir nežeminkite savęs jūsų nevertais santykiais ir santuokomis. Turime mokytis iš vyrų būti drąsiomis ir pasitikinčiomis savimi.

2. Mes nesame pelenės

Antroji klaida. Kvaili įsitikinimai.

Milijonai pelenių visame pasaulyje liūdnai žvelgia pro nešvarius savo kambariukų langus, o princo kaip nėra, taip nėra… Užtat koks gražus tas išsitepęs sodininkas, kuris rauna kelmus kaimynų sode!

  • Jeigu negaunate pritarimo dėl savo elgesio.
  • Jeigu esate linkusios sakyti „ačiū“ kiekvienam, kas atkreipia į jus dėmesį.
  • Jeigu tenkinatės tuo, ką jums siūlo, užuot rinkdamasi tai, kas jums asmeniškai tinka.
  • Jeigu susitikinėdamos su vyru, esate pasiruošusi šaukti: „Valio, nebesu viena!“ – greičiausiai darote blogą pasirinkimą.

Susieti savo gyvenimą su žmogumi tik tam, kad atsikratyti vienatvės – pabėgimas nuo realybės. Reikalas ne tame, kad moteris per daug tikisi iš savo išrinktojo, o tame, kad ji nieko nesitiki iš savęs.

Nemanykite, kad vyrai yra tiek emociškai kvaili, kad negali pastebėti skirtumo tarp situacijos, kai jums reikia būtent jų ir kai tiesiog desperatiškai bandote užmegzti su kuo nors santykius. Ir nenustebkite, kad po to jie pradeda manyti, kad juos išnaudojo, pavertė tvarsčiu ant žaizdos, ašarų liemene arba žaibolaidžiu nuo pykčių priepuolių. Vyrai ateina į mūsų gyvenimą tam, kad su mumis juo dalintųsi, o ne tam, kad jį savimi pakeistų.

Patarimas. Rinkitės pačios, su kuo susitikinėti ir nelaukite, kol išsirinks jus. Nesitenkinkite tuo, kas tiesiog mėtėsi jūsų gyvenimo kelyje. Šiuo atveju vienatvės laikotarpis yra neišvengiamas, bet gyvenkite jį įdomiai ir kol atsiras jūsų vertas žmogus, užimkite savo protą ir širdį – susigalvokite hobį, susitikinėkite su draugais.

3. Nebučiuokite rupūžės.

Trečioji klaida. Kvailas atsidavimas.

Jeigu moteris ant kiekvieno kampo kartoja „Aš jį myliu“, ji dažniausiai meluoja aplinkiniams. Be abejo, sau taip pat. Šios moterys nenori pripažinti, kad atsidūrė akivaizdaus pralaimėjimo situacijoje. Neretai jos netgi su padėka (!) priima tokį elgesį arba požiūrį į save, su kokiu joks vyras nesitaikytų net penkias minutes.

Keista, bet daugumai moterų meilė – tai kažkas už proto ribų (būtent tokį elgesio modelį mums primeta pasakos, kur gražuolės įsimyli pabaisas ir sulaikiusios kvėpavimą, ieško blusų jo apleistame kailyje).

O ar kada nors pastebėjote bjaurius dvigubus visuomenės standartus? Moterys sutinka nepastebėti nuplikusių galvų, nuo alaus suapvalėjusių pilvų, languotų marškinių su taškuotais kaklaraiščiais… Tačiau bet kuris vyras, besidalinantys įspūdžiais apie naują pažintį, pasakys draugui: „Ji pati gal ir nieko, bet kojos storos“. Kodėl mes su tuo taikstomės ir pačios nesirenkame, nežiūrime į vyrus kritiškai, viską iš eilės vadiname meile? Nes taip ir neįgavome pasitikėjimo savimi.

Kai ant kiekvieno kampo sakote „Aš jį myliu“, viduje galvojate:

  • Niekada nerasiu kito, kuris mane pakęstų.
  • Nenoriu likti viena.
  • Tai geriau, nei nieko.
  • Tai geriau, nei buvo.
  • Man jau 19 (29, 39, 49, 59).
  • Abejoju, kad rasiu geresnį.
  • Kartais viskas nėra taip jau blogai.
  • Bet kuriuo atveju, nieko kito man nelieka.
  • Jaučiu, kad jam manęs reikia.
  • Bijau susidurti su nežinomybe.
  • Viskas ne taip blogai, kaip atrodo kitiems.
  • Sunku surasti žmogų, su kuriuo bus lengva ir džiugu.

Patarimas. Atminkite, kad pabučiavus rupūžę, ji nebūtinai virs princu. Burnoje liks bjaurus skonis, o galvoje – nemalonūs prisiminimai. Nepainiokite jausmų, susijusių su gerais santykiais, savo fantazijomis, knygų pažadais, seksu – su meile. Jausmai iškreipia tikrovę. Vertindamos savo vyrus, naudokitės protu. O tikrosios meilės nebus, kol neišmoksite mylėti savęs. Imkitės veiksmų! Esate verta daugiau!

4. Apie tai negalima kalbėti

Ketvirtoji klaida. Kvaila aistra.

Akivaizdu, kad vyrų ir moterų požiūris į seksą skiriasi. Moterys jį suvokia pernelyg romantiškai, manydamos, kad „paprasti judesiai“ užkrauna vyrams tam tikrus įsipareigojimus, kad jos pasiaukoja ir dažnai tikisi pasiaukojimo iš vyro.

Visame, kas susiję su šia santykių puse, geriau delsti, nei skubėti. Leiskite „obuoliui sunokti“, turėkite laiko įvertinti šio žingsnio pasekmes. Artumas ir lytinis artumas yra labai skirtingi dalykai. Artumas – kai su savo draugu galite kalbėti bet kokiomis temomis. Todėl niekada nedarykite to, ko vėliau negalėsite su juo aptarti.

Patarimas. Nesvarbu, kiek jums metų, seksas negali būti jūsų ir jūsų santykių su vyru vertės matas. Skubotas seksas gali nulemti dar didesnę priekaištų laviną sau, sukelti dar gilesnę neviltį ir siaubingą vienatvės jausmą.

5. Katė vis tiek tupi maiše.

Penktoji klaida. Kvaila partnerystė.

Bet kuri iš mūsų šimtą kartų girdėjo nuomonę, jog „būtų gerai pagyventi kartu iki vestuvių, kad geriau vienas kitą pažinti“, kad po vestuvių negautumėte katės maiše. Tačiau „katė“ vis tiek yra ten. Statistiškai, skyrybų procentas tarp tų, kurie gyveno kartu iki santuokos yra didesnis nei tarp tų, kurie tuokėsi iš karto!

Visa esmė yra tame, kodėl moteris sutinka gyventi nesusituokus. Tai yra savotiška kapituliacija: vyras bijo „oficialios“ atsakomybės ir ji nusprendžia jam nusileisti. Moteris su juo apsigyvena ne tam, kad išsiaiškintų, koks jis yra iš tikrųjų, o tam, kad atrastų stabilumą ir išlaikytų jį šalia.

Kai jis galvoja: „Reikėtų pažiūrėti ar gerai jausiuosi kiekvieną dieną“, ji tvirtina: „Reikia būti labai dėmesingai, kad jis gerai jaustųsi kiekvieną dieną“. Žinoma, kad dalykai taip nevyksta, nes tai yra utopija.

Patarimas. Norėdamos priversti vyrą jus gerbti, niekada nenuleiskite savo reikalavimų kartelės. Jeigu jis negali pakilti iki jums reikiamo lygio, geriau jį palikite.

6. Į ką save įklampinote?

Šeštoji klaida. Kvaili lūkesčiai.

Pagalvokite pačios, ar gerai pasiduodate perauklėjimui sulaukusios -dešimt kažkiek metų. Taip pat ir jis. Jei ketinate tuoktis, nesitikėkite, kad jis pasikeis tik jūsų įtakos dėka. Mintį „Aš galiu jį pakeisti“ keiskite kita – „Į ką save klampinu?“.

Dažnai nutinka taip, kad išrinktojo savybės, kurios mus taip traukė, vėliau kelia pasibjaurėjimą. Paslaptis slypi tame, kad mes nejučiomis ieškome savo tėvo bruožų, norime iš naujo išgyventi traumuojančius praeities įvykius arba apsiginti nuo kadaise mums padarytų skriaudų. O pasirodo, kad išrinktasis vis tiek yra kitoks! Ir tada pradedate jo nekęsti. Nors iš tikrųjų, nekenčiate savęs.

Patarimas. Jeigu susituokėte norėdami apsiginti nuo vaikystės nuoskaudų, kuo greičiau tokią santuoką nutraukite. Praeities pakeisti neįmanoma. Jeigu esate santuokoje ir nekenčiate savo vyro, ieškodamos neapykantos šaltinio, pirmiausiai pažvelkite į savo vidų. O jeigu nerasite savo kančių priežasties, tai ir toliau šokinėsite iš vienos santuokos į kitą, skęsite neapykantoje ir manysite, kad visi vyrai yra ydingi.

7. Tinkamai naudokitės savo kūnu

Septintoji klaida. Kvailas sumanymas.

Ne meilė. Ne „būtent ta gyvenimo akimirka“. Ne „visi to iš manęs tikisi“. Ne įrodinėjimas, kad „ir aš taip galiu“. Ne „priversiu jį mane vesti“. Ne „o kas man belieka“… Ir niekas kitas negali būti priežastis gimdyti vaiką. O tik tai: esate sudomintą, turite gebėjimų ir priemonių tam, kad suteikti vaikui viską, kas jam yra būtina: meilę, saugumą, pinigus.

Jokie jūsų poreikiai neturi reikšmės. Svarbūs tik vaiko poreikiai. Juk sumokėti už visas jūsų problemas ir klaidas teks būtent jam. Čia visada yra svarbiausia moteris. Be abejo, atsakomybė tenka ir vyrui, tačiau jūsų kūnas priklauso tik jums!

Patarimas. Gerai pagalvokite, kada ir nuo ko pastosite.

8. Neleiskite skriausti vaikų

Aštuntoji klaida. Susijusios kvailystės

Siaubinga, kai moteris priešinasi motinos instinktui. Net laukinėje gamtoje nėra žiauresnio padaro, nei savo jauniklius sauganti patelė. Bet tarp žmonių… Kartais moterys leidžia mušti savo vaikus, atiduoda juos auginti kitiems (tik tam, kad vyras nepabėgtų). O viena pora netgi pardavė savo „ne laiku“ gimusį kūdikį, kad galėtų pradėti verslą.

Patarimas. Atminkite, kad vaikai jums neatleis, jeigu jų neapginsite. Niekam neleiskite kenkti savo vaikams ir neaukokite mažylių dėl vyrų laimės ar įsivaizduojamos meilės.

9. Nebijokite trypti kojomis

Devintoji klaida. Kvailas bejėgiškumas.

Mažos mergaitės dažnai supyksta, jeigu kas nors vyksta ne taip, kaip jos nori. Bet kur dingsta šis pyktis, kai jos užauga? Moterys įsižeidžia, verkia, kenčia, suserga depresija vien dėl to, kad bijo parodyti pyktį, bijo įžeisti ir supykdyti kitus.

Depresija yra ne kas kita, kaip pasyvus situacijos išgyvenimas, tuo tarpu aktyvus, trumpalaikis pykčio protrūkis galėtų išspręsti problemą ir nustatyti ribas, kurių jūsų skriaudikas neturi teisės peržengti. Gana bandyti užgožti pyktį savyje (įrodyta, kad tai sukelia ligas).

Patarimas. Gyvenime būna skaudžių akimirkų ir šio skausmo įveikimas – kaina, kurią reikia sumokėti, kad išsiugdyti charakterį. Jūs, kaip ir bet kuris kitas žmogus, turite privilegiją, teisę ir galimybę būti asmenybe. Tai visai nereiškia, kad būtina užsipulti kitus, tai reiškia, kad jūs turite įtraukti save į lygtį, bet ne kaip sveikojo skaičiaus likutį! Nepasilikite su tais, kurie jus skriaudžia.

10. Nuosava pelkė ne ką geriau

Dešimtoji klaida. Kvailas visko atleidimas.

Moterys – kantriausios būtybės pasaulyje. Jos gali susigalvoti milijoną pasiteisinimų, kad tik nenutraukti santykių su jų nevertu vyru. Kaip dažnai mes galvojame, kad nuosava pelkė yra geriau, nei ta, apie kurią nieko nežinai. Sau kartojame: „Jeigu išeisiu, būsiu nelaiminga“. Tiesa, gali nutikti ir taip. Tačiau tokiu būdu bent jau turėsite galimybę susikurti savo laimę, kurios netenkate sėdėdamos „savo pelkėje“.

Patarimas. Negyvenkite pagal principą „Kaip galiu tai pakeisti neprisiliesdama?“ Pažvelkite į savo vidų – ten turi atsirasti drąsa, savarankiškumas ir iniciatyvumas. Būkite realistiškomis! Jūs visada turite pasirinkimą!

Moteriško žavesio paslaptis

Yra žinoma, kad moterys juokiasi daugiau nei vyrai. Ypač mišriose kompanijose. Panašu, kad vyrams labiau patinka juokinti, nei juoktis ir tokia asimetrija stebima nuo vaikystės. Prisiminkite, kas jūsų klasėje buvo didžiausias juokdarys – tikriausiai berniukas. O ar skirtumas tarp vyriško ir moteriško juoko nėra esminis veiksnys kuriant darnią sąjungą?

Vokiečių psichologai stebėjo moterų reakcijas kalbant su nepažįstamais vyrais, o vėliau apklausinėjo ir vienus ir kitus. Pasirodo, kad kuo daugiau moteris juokiasi, to didesnį susidomėjimą pašnekovu jaučia. Sveikų ir harmoningų santykių poroje rodiklis – moteriškas, o ne vyriškas juokas. Vyrai gali juoktis arba nesijuokti, bet jeigu šeimoje neskamba moteriškas juokas, tuomet prasti reikalai.