Nikolajus Amosovas: „Dažniausiai žmogus serga dėl tingėjimo ir godumo“


Nikolajus Michailovičius Amosovas – didis mokslininkas, žinomas kardiochirurgas, išgelbėjęs tūkstančius gyvybių. Nustojo operuoti būdamas 79-erių. Mirė sulaukęs 89-erių. Domėjosi sveikatos klausimais, tyrinėjo ilgo gyvenimo metodus, paskutinius gyvenimo metus praktikavo sveiką gyvenseną.

Nikolajus Michailovičius apie save:

„Fizinis aktyvumas man – vienas iš gyvenimo pagrindų. Teks papasakoti istoriją. Ankstyvoje vaikystėje augau vienas ir fizinio lavinimo „programų“ neatidirbau. Ūkio darbai suteikė jėgų, bet ne miklumo: plaukioti, šokti ir važinėti dviračiu neišmokau. Tiek mokykloje, tiek institute kūno kultūros pamokas praleisdavau. Ne visada buvau sveikas. Karo laikais patyriau pirmą radikulito priepuolį, kuris vėliau dažnai kartodavosi, galbūt dėl per ilgai trunkančių operacijų.

1954 metais pasidarė dar blogiau: rentgeno nuotraukoje buvo matyti slankstelių pokyčių. Tada ir išradau 1 000 judesių gimnastiką: 10 pratimų po 100 kartų. Tai padėjo. Tada pridėjau rytinį bėgimą. Sistemą taip pat papildžiau maisto ribojimu: griežtai palaikydavau ne daugiau nei 54 kg kūno svorį. Apgalvojau sveikatos fiziologiją ir išėjo „Ribojimų ir apkrovų režimas“.

Ko mokė akademikas Amosovas

Tik pats žmogus kaltas dėl savo ligų. Dažniausiai jis serga dėl tingėjimo ir godumo, bet kartais dėl neišmanymo, nežinojimo ir sveiko proto nebuvimo.

Nereikia kliautis vien medicina: venkite patekti į gydytojų nelaisvę! Jie gydo daugybę ligų, bet negali padaryti žmogaus sveiko. Jie taip pat negali išmokyti žmogaus, kaip tokiu tapti.

Advertisements

Norint tapti sveikam, reikia nuolat dirbti ir įdėti daug pastangų. Jų niekuo negalėsite pakeisti. Laimei, žmogus yra toks tobulas, kad sveikatą gali susigrąžinti beveik bet kuriuo momentu. Tik dedamos pastangos gali priklausyti nuo amžiaus ir ligos stadijos.

Sveikatai vienodai reikalingos keturios sąlygos:

  • fizinis krūvis,
  • mitybos ribojimai,
  • grūdinimasis,
  • laikas ir mokėjimas ilsėtis.

Fiziniams pratimams pakanka skirti 20–30 minučių per dieną.

Reikia riboti maistą. Išlaikykite vienodą kūno svorį: ūgis (cm) minus mažiausiai 100.

Mokėjimas atsipalaiduoti – tikras mokslas, kuriam įsisavinti reikia dar ir charakterio savybių.
Gydytojai išgydė ligą, bet tapti sveikas galite tik savo pastangomis. Nustokite skųstis, liga pasitraukė. Reikia padirbėti.

Amosovas ypatingą dėmesį skyrė mitybos ir maisto temai. Pabrėždavo, kaip svarbu, ką ir kiek valgome. Pabrėždavo išskirtinį vitaminų, mikroelementų ir kitų biologinių medžiagų, kurių galima gauti tik iš šviežių vaisių ir daržovių, vaidmenį. Minimali dozė – 300 g per dieną, maksimali – 1 kg. Kuo įvairiau, tuo geriau. Žalių daržovių negalima pakeisti virtomis. Kulinarinis apdorojimas žudo vitaminus.

Advertisements

Apie riebalus. Riebaluose yra daug kalorijų – devynios vienam gramui. Grynų riebalų mums nereikia. Tad galima nevalgyti mėsos ir lašinių. Daug riebalų yra piene, mėsoje, netgi duonoje. Žaliavalgiai gali ramiai valgyti augalinį maistą – organizmas sintezuoja riebalus iš angliavandenių ir baltymų.

Riebalai gali virsti cholesteroliu ir likti kraujagyslėse. Nuo sklerozės gali padėti tik badavimas ir fizinis aktyvumas. Bet jeigu tai galvos smegenų sklerozė, reikės ir vaistų.

Apie baltymus. Mitas: be visaverčių baltymų žmogus neišgyvens. Milijonai žmonių iš kartos į kartą nevartojo gyvulinių baltymų, kuriuose yra nepakeičiamų aminorūgščių, ir pagal fizinius duomenis vegetarai neturi jokių trūkumų. Atvirkščiai – organizmas negali tinkamai apdoroti baltymų pertekliaus – jie palieka daug irimo produktų, pagreitėja medžiagų apykaita, o tai nėra labai naudinga. Tad su baltymais reikėtų nepersistengti.

Apie angliavandenius. Jeigu valgysite daug saldumynų, bus sunku išlaikyti normalų kūno svorio. Angliavandenių reikia, bet kaip jų šaltinį geriausia rinktis saldžius vaisius, grūdus (košes). Bet jokiais būdais ne gryną cukrų – tai cheminis labai kaloringas elementas, 1 grame cukraus yra 4 kalorijos.

Naudingos šviežiai spaustos vaisių ir daržovių sultys: galima gerti neribotais kiekiais, bet būtinai skirtingas. Su sriubomis atvirkščiai – nuo jų reikia susilaikyti. Jose yra per daug druskų, kurių atsiranda dėl ilgo vandens ir daržovių virimo.

Advertisements

Nustatė daugybę medicinos trūkumų ir dogmų:

1. Medicina moka gydyti ligas, bet ligonių kasmet tik daugėja.

2. Gydytojai apakinti tikėjimo vaistais.

3. Venkite patekti į gydytojų nelaisvę!

4. Medicinos kryptis – ligos ir visiškas netikėjimas organizmo apsauginėmis funkcijomis, bet ne sveikata.

5. Patarimai mažiau judėti, ramiau gulėti, geriau valgyti sergant prieštarauja žmogaus natūrai. Judėjimas, raumenų aktyvumas ir dalinis badavimas padės pasveikti ir nesirgti.

Žmogus yra stiprus. Visos jo bėdos kyla dėl „darbinių“ funkcijų detreniravimo, „reguliatorių“ pertreniravimo dėl biologijai prieštaraujančių socialinio gyvenimo sąlygų. Šiuolaikinė civilizacija siūlo žmogui kur kas daugiau galimybių negu apribojimų, kad jis ilgai gyventų ir būtų sveikas. Reikia mokėti jomis pasinaudoti: atsisakyti maisto ir šilumos pertekliaus, padidinti fizines apkrovas ir gesinti per didelius psichologinius dirgiklius.