Tai taip paprasta


Tai taip paprasta – pasakyti eglutės žaisliuką sudaužiusiam vaikui: „Nieko baisaus, mažyli, šukės neša laimę!“, užuot pusvalandį šaukus, tarsi jis būtų sudaužęs ne žaisliuką, o jūsų širdį.

Tai taip paprasta – paskambinti mamai šiandien, o ne vėliau.

Tai taip paprasta – po spektaklio pakilti ir ploti stovint: nebijokite, jūsų kojos atlaikys, o aktoriams bus malonu. Plojimai – jų apdovanojimas, kitokio jie neturi.

Tai taip paprasta – pasilikti savo nuomonę sau, jeigu su kuo nors nesutinkate, o energiją, kurią leidžiate nuodingoms pastaboms ir komentarams, skirti kūrybai.

Tai taip paprasta – būti dėkingam ir sakyti „ačiū“, kai jums užleidžia vietą, greitai atsakė į jūsų užklausą, sutiko su jumis papietauti; nes, atvirai kalbant, jums niekas nieko neskolingas: nei tėvai, nei vaikai, nei kolegos, nei draugai.

Tai taip paprasta – pasakyti „ne“ viskam, kas jums neartima: žmonėms, kurie skaudina ir nepritaria jūsų vertybėms, kurie yra nemandagūs ar melagiai; blogai muzikai, nuobodžioms knygoms…

Gerbkite save:

„ne“ – viskam, kas jus griauna,
„taip“ – viskam, kas daro jus laimingą.

Juk tai taip paprasta: išsiųsti žinutę „myliu tave!“ – tiesiog, be priežasties, nes jums pasisekė, kad turite kam tai parašyti.

Tai taip paprasta – nusižengti taisyklėms, pabūti juokingam, pamiegoti arba apsivilkti gražiausią suknelę pilkiausią dieną bei valgyti iš šventinio servizo omletą ir grikių košę.

Neįtikėtina, bet iš tokių mažų dalykų – iš visų mūsų „ačiū!“, „nieko baisaus!“, „aš su tavimi!“ – susideda paprasta, bet taip visų trokštama žmogiška laimė.