Daktaras Joe Dispenza tapo vienu pirmųjų, pradėjusių tyrinėti sąmonės daromą įtaką tikrovei. Jo teorija apie materijos ir sąmonės ryšį atnešė jam pasaulinę šlovę po dokumentinio filmo „Mes žinome, ką daro signalas“ (We know what the signal does)
Pagrindinis Joe Dispenzos atradimas yra tas, kad smegenys neskiria, kuri patirtis yra fizinė, o kuri emocinė. Grubiai tariant, „pilkosios medžiagos“ ląstelės visiškai neskiria realųjį, t.y. materialųjį, nuo įsivaizduojamo, t.y. minčių!
Mažai kas žino, kad daktaro tyrimai sąmonės ir neurofiziologijos srityje prasidėjo nuo tragiško įvykio. Po to, kai Joe Dispenzą buvo partrenktas automobilio, gydytojai pasiūlė jam sutvirtinti pažeistus slankstelius implantu, kuris vėliau galėjo kelti nuolatinius skausmus. Pasak gydytojų, tai buvo vienintelis būdas jam vėl vaikščioti.
Bet Dispenza nusprendė mesti iššūkį tradicinei medicinai ir atstatyti savo sveikata minties galia. Vos po 9 mėnesių terapijos, Dispenza vėl galėjo vaikščioti. Tai ir pastūmėjo jį tyrinėti sąmonės galimybes.
Šį kelią jis pradėjo nuo pokalbių su žmonėmis, patyrusiais „spontanišką remisiją“. Tai yra spontaniškas ir gydytoju požiūriu neįmanomas žmogaus išgijimas nuo sunkios ligos be tradicinio gydymo. Apklausos metu Dispenza išsiaiškino, kad visi žmonės, kurie išgyveno tokią patirtį, buvo įsitikinę, kad mintys yra svarbesnės už materiją ir geba išgydyti bet kokią ligą.
Neuroninės jungtys
Daktaro Dispenzos teorija teigia, kad kiekvieną kartą, kai patiriame kokią nors patirtį, savi smegenyse mes „aktyvuojame“ didžiulį kiekį neuronų, kurie savo ruožtu, daro įtaką mūsų fizinei būklei.
Būtent fenomenali sąmonės galia gebėjimo susikaupti dėka sukuria vadinamuosius sinapsinius ryšius – ryšius tarp neuronų.
Pasikartojantys išgyvenimai (situacijos, mintys, jausmai) sukuria stabilias neuroninius ryšius, vadinamus neuroninėmis jungtimis. Kiekviena jungtis iš esmės yra tam tikras prisiminimas, kuriuo pagrindu mūsų kūnas reaguoja į panašius objektus ir situacijas ateityje.
Pasak Dispenzos, mūsų praeitis yra „įrašyta“ smegenų neuroninėse jungtyse, kurie formuoja tai, kaip mes suvokiame ir jaučiame mus supančio pasaulio visumą ir konkrečius jo objektus. Tokiu būdu mums tik atrodo, kad mūsų reakcijos yra spontaniškos. Iš tikrųjų, didžioji jų dalis yra užprogramuota stabilių neuroninių ryšių. Kiekvienas objektas (dirgiklis) aktyvuoja vieną ar kitą neuroninę jungtį, o tai, savo ruožtu, sukelia tam tikras chemines reakcijas organizme.
Šios cheminės reakcijos verčia mus elgtis arba jaustis tam tikru būdu – bėgti arba sustingti vietoje, džiaugtis ar liūdėti, susijaudinti ar tapti apatiškais ir t.t. Visos mūsų emocinės reakcijos yra ne kas kita, o cheminių procesų, atsirandančių dėl esamų neuroninių jungčių rezultatas, kuris yra pagrįstas mūsų praeities patirtimi. Kitaip tariant, 99 proc. atvejų mes suvokiame realybe ne tokia, kokia ji yra iš tikrųjų, o interpretuojame ją remdamiesi jau sukauptais vaizdais iš praeities.
Pagrindinė neurofiziologijos taisyklė skamba taip: kartu naudojami nervai susijungia. Tai reiškia, kad neuroninės jungtys susidaro dėl patirties pasikartojimo ir įtvirtinimo. Jeigu patirtis ilgą laiką nesikartoja, neuroninės jungtys išyra. Taigi, įprotis susiformuoja reguliariai „spaudžiant“ tos pačios neuroninės jungties mygtuką. Taip formuojasi automatinės reakcijos ir sąlyginiai refleksai – jūs dar nespėjote pagalvoti ir suvokti kas vyksta, o jūsų kūnas jau reaguoja tam tikru būdu.
Dėmesio galia
Tik pagalvokite: mūsų charakteris, mūsų įpročiai, mūsų asmenybė tėra stabilių neuroninių jungčių rinkinys, kurį bet kuriuo momentu galime susilpninti arba sustiprinti sąmoningo tikrovės suvokimo dėka! Sąmoningai ir pasirinktinai sutelkdami dėmesį į tai, ko norime pasiekti, sukuriame naujas neuronines jungtis.
Anksčiau mokslininkai manė, kad smegenys yra statiškos, bet neurofiziologų tyrimai rodo, kad absoliučiai bet kuri, netgi mažiausia patirtis, sukelia juose tūkstančius ir milijonus neuroninių pokyčių, kurie atsispindi visame organizme. Savo knygoje „Mūsų smegenų evoliucija, mokslas keičia mūsų sąmonę“ Joe Dispenza užduoda logišką klausimą: jeigu pasitelkę savo mąstymą, organizme sukelsime tam tikras neigiamas būsenas, ar ši nenormali būsena ilgainiui taps norma?
Dispenza atliko specialų eksperimentą siekiant patvirtinti mūsų sąmonės galimybes.
Žmonės iš vienos grupės kiekvieną dieną po vieną valandą tuo pačiu pirštu spausdavo spyruoklinį mechanizmą. Žmonės iš kitos grupės turėjo tik įsivaizduoti, kad spaudžia. Rezultate žmonių iš pirmos grupės pirštai sustiprėjo 30 procentų, o iš antros – 22 procentais. Tokia išskirtinai minčių praktikos įtaka fiziniams parametrams yra neuroninių jungčių darbo rezultatas. Taip Joe Dispenza įrodė, kad smegenys ir neuronai nejaučia jokio skirtumo tarp tikrosios ir emocinės patirties. Taigi, jeigu atkreipiame dėmesį į neigiamas mintis, mūsų smegenys jas suvokia kaip realybę ir sukelia atitinkamus pokyčius organizme. Pavyzdžiui, ligą, baimę, depresiją, agresijos pliūpsnį ir kt.
Iš kur grėblys?
Dar viena Dispenzos tyrimų išvada yra susijusi su mūsų emocijomis. Stabilios neuroninės jungtys formuoja nesąmoningus emocinio elgesio modelius, t. y. polinkį į vienas ar kitas emocinių reakcijų formas. Savo ruožtu, tai lemia pasikartojančias gyvenimo patirtis.
Mes užminame ant to paties grėblio tik todėl, kad nesuvokiame jų atsiradimo priežasties! O priežastis labai paprasta – kiekviena emocija „pasijaučia“ dėl tam tikrų cheminių medžiagų išsiskyrimo į organizmą. Ir mūsų organizmas tam tikra prasme tampa nuo jų „priklausomas“. Suvokdami šią priklausomybę būtent kaip fiziologinę priklausomybę nuo cheminių medžiagų, mes galime jos atsikratyti.
Reikia tik sąmoningumo.
Šiandien pažiūrėjau Joe Dispenzos paskaitą „Sulaužyk įproti būti savimi“ ir pagalvojau: „Tokiems mokslininkams reikia statyti auksinius paminklus…“ Biochemikas, neurofiziologas, neuropsichologas, chiropraktikas, trijų vaikų tėvas (du iš kurių Dispenzos iniciatyva gimė po vandeniu, nors prieš 23 metus JAV šis būdas buvo laikomas beprotybe) ir labai žavus pašnekovas. Paskaitas skaito su nuostabiu humoru, apie neurofiziologiją kalba itin paprasta ir aiškia kalba – tikras mokslo entuziastas, ugdantis paprastus žmones, dosniai dalinantis savo 20 metų mokslinę patirtį.
Savo paaiškinimuose jis aktyviai naudojasi naujausiais kvantinės fizikos pasiekimais ir kalba apie jau atėjusius laikus, kai žmonėms nebeužtenka tik ką nors žinoti, jie privalo šias žinias pritaikyti praktiškai:
„Kam laukti kokios nors ypatingos progos arba naujųjų metų pradžios, kad galėtum pradėti kardinaliai keisti savo mąstymą ir gyvenimą? Tiesiog pradėkite tai daryti dabar pat: nustokite kartoti dažnai pasikartojančius kasdienius neigiamus momentus, kurių norite atsikratyti. Pavyzdžiui, pasakykite sau iš ryto: „Šiandien nugyvensiu dieną nieko nesmerkdamas“ arba „Šiandien aš nesiskųsiu viskuo iš eilės“ arba „Šiandien nesinervinsiu“…
Stenkitės ką nors daryti kita tvarka, pavyzdžiui, jeigu iš pradžių jūs nusiprausiate, o tada valotės dantis, darykite atvirkščiai. Arba imkite ir kam nors atleiskite. Tiesiog. Laužykite įprastas konstrukcijas!!! Ir jūs pajusite neįprastus ir labai malonius potyrius, kurie jums labai patiks, jau nekalbat apie globalius procesus jūsų kūne ir mintyse, kuriuos tokiu būdu užkursite! Pradėkite įprasti galvoti apie save ir bendrauti su savimi kaip su geriausiu draugu.
Mąstymo keitimas sukelia didžiulius pokyčius ir fiziniame kūne. Jeigu žmogus ėmė ir susimąstė:
„Kas aš?
Kodėl jaučiuosi blogai?
Kodėl gyvenu taip, kaip nenoriu?
Ką turiu pakeisti savyje?
Kas mane stabdo?
Ko noriu atsikratyti?“ ir t.t. ir pajaustų stiprų norą nereaguoti kaip anksčiau, arba nedaryti ko nors kaip anksčiau, vadinasi jis pradėjo „suvokimo“ procesą. Tai vidinė evoliucija. Tą akimirką jis padarė šuolį. Atitinkamai, pradeda keistis asmenybė, o naujai asmenybei reikia naujo kūno.
Taip įvyksta spontaniški išgijimai: su nauju suvokimu skausmas nebegali pasilikti kūne, kadangi keičiasi visa organizmo biochemija (mes keičiame mintis, o dėl to keičiasi procesuose dalyvaujančių cheminių elementų rinkinys ir mūsų vidus tampa toksiškas ligai) ir žmogus sveiksta.
Priklausomą elgesį (t. y. priklausomybę nuo bet ko: nuo kompiuterinių žaidimų iki irzlumo) galima labai lengvai nustatyti: tai yra kažkas, ką jums labai sunku sustabdyti kai to norite.
Jeigu negalite atlipti nuo kompiuterio ir kas 5 minutes tikrinate savo paskyras socialiniuose tinkluose arba, pavyzdžiui, suprantate, kad irzlumas trukdo jūsų santykiams, bet negalite nustoti to daryti, žinokite, kad turite ne tik emocinę, bet ir biocheminę priklausomybę (jūsų organizmas reikalauja už šią būseną atsakingų hormonų antplūdžio).
Moksliškai įrodyta, kad cheminių elementų poveikis trunka nuo 30 sekundžių iki 2 minučių ir jeigu patiriate vieną ar kitą būseną ilgiau, vadinasi visą likusį laiką dirbtinai ją palaikote savyje, mintimis provokuodami ciklinį neuroninį ryšį ir pakartotiną nepageidaujamų hormonų, sukeliančių neigiamas emocijas, sužadinimą. T. y. jūs patys palaikote šią būseną savyje!
Iš esmės, savo noru pasirenkate savo savijautą. Geriausias patarimas tokioms situacijoms – išmokite nukreipti savo dėmesį kur nors kitur: gamta, sportas, komedijų peržiūra, bet kas, kas gali jūs atitraukti ir perjungti. Staigus dėmesio fokuso perorientavimas susilpnins ir „užgesins“ hormonus, reaguojančius į neigiamas būsenas. Šis gebėjimas vadinamas neuroplastiškumu.
Ir kuo geriau išvystysite šią savybę savyje, tuo lengviau galėsite valdyti savo reakcijas, o tai sukels daugybę pokyčių jus supančio pasaulio ir vidinės būsenos suvokime. Šis procesas vadinamas evoliucija.
Nes naujos mintys lemia naujus pasirinkimus, nauji pasirinkimai lemia naują elgesį, naujas elgesys lemia naujas patirtis, naujos patirtys lemia naujas emocijas, kurios kartu su iš išorinio pasaulio gauta nauja informacija pradeda epigeniškai keisti jūsų genus. O vėliau šios naujos emocijos sukels naujas mintis, ir taip jūs ugdysite savigarbą, pasitikėjimą savimi ir t.t. Būtent tokiu būdu galime patobulinti save ir, atitinkamai, savo gyvenimą.
Depresija – taip pat ryškus priklausomybės pavyzdys. Bet kokia priklausomybės būsena rodo biocheminį disbalansą, o taip pat proto ir kūno ryšio disbalansą.
Didžiausia klaida, kurią daro žmonės, yra tai, kad jie sieja savo emocijas ir elgesio linijas su savo asmenybe. Mes taip ir sakome: „Esu nervingas“, „Esu silpnavalis“, „Esu ligotas“, „Esu nelaimingas“ ir t.t. Jie tiki, kad tam tikrų emocijų pasireiškimas identifikuoja jų asmenybę, todėl nesąmoningai nuolat siekia atkartoti reagavimo arba būsenos schemas (pavyzdžiui, fizinę ligą ar depresiją), tarsi kas kartą sau patvirtindami, kas jie yra. Net jeigu patys labai dėl to kenčia! Didžiulė klaida. Turint noro, galima pašalinti bet kokią nepageidaujamą būseną, o kiekvieno žmogaus galimybes riboja tik jo vaizduotė.
Ir kai gyvenime norite pokyčių, aiškiai įsivaizduokite, ko būtent jūs norite, bet nekurkite mintyse „griežto plano“ KAIP TIKSLIAI tai įvyks, kad galėtumėte „pasirinkti“ labiausiai jums tinkantį variantą, kuris gali būti visiškai netikėtu.
Pakanka atsipalaiduoti viduje ir pasistengi nuoširdžiai pasidžiaugti tuo, kas dar neįvyko, bet būtinai įvyks. Žinote kodėl? Nes kvantiniame tikrovės lygmenyje tai jau įvyko, su sąlyga, kad aiškiai įsivaizdavote ir nuoširdžiai pasidžiaugėte. Būtent nuo kvantinio lygio prasideda įvykių materializavimo užgimimas.
Tad pirmiausia pradėkite veikti ten. Žmonės įpratę džiaugtis tik tuo, ką „galima paliesti“, kas jau realizavosi. Bet mes nepratę pasitikėti savimi ir savo gebėjimas KURTI tikrovę, nors darome tai kiekvieną dieną ir dažniausiai iš neigiamos pusės. Pakanka prisiminti, kaip dažnai realizuojasi mūsų baimės, nors šiuos įvykius taip pat suformavome mes, tik to nekontroliuodami… O kai išugdote savyje gebėjimą kontroliuoti mąstymą ir emocijas, įvyksta tikri stebuklai.
Patikėkite, galiu pateikti tūkstančius nuostabių ir įkvepiančių pavyzdžių. Žinote, kai kas nors nusišypso ir sako, kad kažkas nutiks ir jo klausia: „Iš kur tu žinai“, o jis ramiai atsako: „Tiesiog žinau…“. Tai yra ryškus kontroliuojamos įvykių realizacijos pavyzdys… Esu tikras, kad kiekvienas mūsų bent kartą yra patyręs šią ypatingą būseną“.
Štai taip apie sudėtingus dalykus pasakoja Joe Dispenza.
„Svarbiausiu mūsų įpročiu turėtų būti įprotis būti savimi“.
Joe Dispenza
Ir dar Dispenza pataria: niekada nenustokite mokytis. Geriausiai informacija įsisavina kai žmogus yra nustebęs. Stenkitės kiekvieną dieną sužinoti ką nors naujo – tai lavina ir treniruoja jūsų smegenis, kuriant naujas neuronines jungtis, kurios savo ruožtu, keis ir lavins jūsų gebėjimą sąmoningai mąstyti, o tai padės jums modeliuoti savo asmeninę laimingą ir pilnavertišką tikrovę.