Ar pastebėjote, kad yra žmonių – prasmių. Šalia jų atrodo, kad augini sielą. Jie kalba paprastai apie sudėtingus dalykus. Ir daro tai, ką laiko svarbiu, ne tam, kad kažkam patiktų, bet todėl, jog visur – darbe, santykiuose, pomėgiuose jiems svarbi prasmė.
Yra žmonių – nuoširdumų. Šalia jų ilsisi siela. Jų požiūris į gyvenimą gali būti paprasčiausias, o jų gyvenimas ne visada yra lengvas. Tačiau jie turi ypatingą dovaną – šildyti pavargusias širdis, šildyti nieko neprašydami mainais. Jie žino, kad pasaulis kupinas išbandymų, skausmo ir chaoso, tačiau jeigu jie gali padėti bent vienai širdžiai, jie bus šalia, nes būnant vienam lengva palūžti, o kartu galima apsikabinti ir ištverti skausmą.
Yra žmonių – tiesų. Su jais nelengva, jie atima iliuzijas, priverčia pažiūrėti tiesai į akis ir pamatyti savo netobulumus. Bet jeigu prisiderinate prie jų ir skriejate ant vienos bangos, paaiškėja jų slaptas planas – būti tikram. Iš pradžių tai gali gąsdinti. Juk mus mokė būti gerus, ir tai normalus noras – būti geram. Bet būti ir atrodyti iš esmės yra skirtingi dalykai. Būdami šalia žmonių – tiesų, mes mokomės priimti save ir matyti įvairias puses, tiek stipriąsias, tiek silpnąsias, ir taip suprantame, kur slypi tikroji mūsų stiprybė.
Yra žmonių – gylių. Jie turi žinių apie pasaulį, apie santykius, apie daiktų pobūdį ir dosniai tuo dalijasi. Jie nedemonstruoja visko, ką turi, nešaukia apie tai ant kiekvieno kampo, savo paprastu ir tikru gyvenimu jie sako: „Viskas paprasta. Tiesiog reikia žinoti ir daryti.“ Jų išmintis yra skaidri ir gili, anksčiau buvo daug tokių žmonių. Mano senelės buvo tokios – jos gyveno paprastai ir giliai, tikėdamos ir mylėdamos.
Yra žmonių mūzų. Šalia jų prabunda mūsų kūrybinė kibirkštis. Jie gali būti linksmi ir liūdni. Jie patys gali neturėti ypatingo talento arba turėti net kelis, bet jų pagrindinis pranašumas yra tai, kaip jie mus veikia. Staiga mes patikime savo talentais, laužome stereotipus „kas aš toks, man tai tikrai nepavyks“ ir tiesiog pradedame daryti: netolygiai, kreivai, nepatogiai, bet šių žmonių dėka atrandame savyje didžiulę galimybę kurti.
Yra žmonių – srautų. Šalia jų mes patiriame ypatingą būseną, kai viskas aplink pradeda stebuklingai keistis. Patenkame į nematomą srautą, kuris mus neša į naujus atradimus, įvykius ir likimo vingius.
Yra žmonių – tikslų. Patekę į jų lauką, mes mokomės nusistatyti ir siekti tikslų. Jų veiksmai labai tikslūs. Jie žino, ko nori, ir tiki, kad viskas įmanoma. Jie kaip magnetas traukia resursus: pinigus, ryšius, galimybes. Jie moko mokytis iš klaidų ir veikti toliau. Jie netobuli, bet jie tiksliai žino, kad nebūna svajonės be galimybės ją įgyvendinti.
Yra žmonių – dovanų. Jie nemoko, nepamokslauja, nemotyvuoja ir neįkvepia dideliems darbams. Šalia jų lengva atsipalaiduoti ir būti savimi. Jie moko klausytis savo širdies ir ja tikėti. Tokie žmonės – dovana, kurios dažnai nevertiname ir tai suvokiame tik praradę su jais ryšį.
Ieškokite tų, šalia kurių augate, tų, kurie jumis tiki bei moko pakilti ir matyti saulę tarp debesų. Ir prisiminkite, kad jūs taip pat galite tapti kam nors tiesa, srautu, gyliu arba prasme, kad vieną dieną rastumėte svarbiausią dovaną – tikrąjį save…