Žmonės taip sukurti, kad jiems būtina bendrauti. Net jeigu esi intravertas, greičiausiai bent kartais tau to reikia. Norime, kad mus priimtų, mylėtų, vertintų. Ieškome santykių, nors šiuolaikinėje bendruomenėje gali pasirodyti, jog darome viską, kad juos sugriautume.
Dauguma slepiasi už apgaulingo socialinių tinklų saugumo, siekdami paspaudimų „patinka“ ir didesnio sekėjų skaičiaus, kurie sukuria iliuziją, kad mus myli ir vertina. Mes užblokuojame ir pašaliname iš draugų tuos, kurie su mumis nesutinka, išmetame juos iš savo realybės.
Viskas yra taip toli pažengę, kad jeigu gyvenime susiduriame su sudėtingais santykiais, dažnai tiesiog prapuolame, dingstame be žinios, neatsakome į skambučius ir pranešimus, nes tikime, jog taip lengviau.
Bet kas nutinka, kai atsiduriame kitoje tokių situacijų pusėje? Daugumai mūsų atsisakymas gali nuskambėti kaip pasaulio pabaiga. Kai dėl kažkokios priežasties kas nors nebenori, kad būtume jo gyvenimo dalis, jaučiamės pažeminti. Suvokimas, kad tave paliko, išmetė iš draugų ar užblokavo, skaudina. Ir nuosėdos gali likti ilgam, bet taip neturėtų būti.
Kai mus palieka, norime žinoti, kodėl. Kaltiname save ir norime žinoti, ką tai apie mus pasako. Ar tai reiškia, kad esame kažkokie neteisingi?
Jeigu jus paliko draugas arba mylimasis online arba gyvai, štai ką tai reiškia iš tikrųjų:
Esate mylimi. Jums viskas gerai. Visi esame kalti tik dėl to, kad pernelyg jautriai reaguojame į atsisakymą, ypač kai vertiname save remdamiesi žmonių nuomone. Kitų žmonių poelgiai su mumis visiškai nesusiję. Tai, ką daro ar galvoja kiti, kaip jie su mumis elgiasi, nesusiję su mumis ir neturi nulemti mūsų asmeninio santykio su savimi. Tad jūs vis dar nuostabūs, puikūs ir verti meilės.
Baigėsi jūsų santykių galiojimo laikas. Kiekvieni santykiai – su draugais, giminėmis, mylimaisiais, netgi vaikais – tai savotiška sutartis, kurią sudarome dvasiniu lygiu. Mūsų sielos susitaria padėti viena kitai tam tikrais mūsų egzistavimo momentais. Kai kurios tokios sutartys tęsiasi visą gyvenimą, bet kitos yra trumpalaikės.
Tokios sutarties galiojimas priklauso nuo patirties, kurią kitas žmogus turi padėti mums ištverti. Kai žmonės palieka mūsų gyvenimą, vadinasi, mūsų sielų sutartis yra visiškai išpildyta. Turime žmogui padėkoti, palinkėti jam viso geriausio ir paleisti.
Šis žmogus buvo ne jums skirtas. Kai kurie žmonės tiesiog vienas kitam netinka. Galime net nežinoti priežasties ir tai normalu. Jeigu pradedate save kaltinti, prašau, perskaitykite pirmą punktą.
Jūsų laukia kažkas geresnio. Pažadu. Nes kiekvieną kartą įgaunate vis daugiau patirties, daugiau suprantate apie šį gyvenimą, tikrai žinote, ko jums reikia, todėl galiausiai padarote geriausią pasirinkimą, to net nesuvokdami.
Surasite meilę ar užmegsite draugystę su kitu žmogumi. Tai neišvengiama. Taip lemta gyvenimo.
Išvengsite kažko blogo. Tad su palengvėjimu iškvėpkite. Kai jus išmeta iš draugų, vadinasi, dar vienas blogai nusiteikęs žmogus paliko jūsų gyvenimą ir jums daugiau neteks aiškintis su juo ir jo tarakonais. Jis pats jus išlaisvino nuo savo blogos energijos.
Esate laisvi. Daugiau nesate susieti santykiais. Jūsų galimybės yra beribės. Galite kurti norimą realybę.
Tai verta atšvęsti! Jei mūsų jausmai užgauti, ne itin norisi švęsti, bet liūdesys dėl ko nors nedraudžia džiaugtis milijonu kitų dalykų. Švęskite, kad tai išgyvenote. Padėkokite už gyvenimo pamokas, už tai, kaip šie santykiai jus pakeitė. Tai pasibaigė ir pats laikas nekantriai dairytis ateities įvykių!