Istorijos

Aš paprašiau Dievo nubausti mano priešą ir Dievas atsakė man: „Ne. Jam lemta tapti tavo geriausiu draugu.“ Aš paprašiau Dievą dovanoti man kantrybę ir Dievas atsakė man: „Ne. Kantrybė – išbandymų rezultatas. Ji nedovanojama, jos išmokstama“. Aš paprašiau Dievą atimti iš manęs mano išdidumą ir Dievas atsakė man: „Ne. Išdidumas neatimamas, jo atsisakoma.“ Aš paprašiau...

Vienas senis turėjo du didelius kibirus. Kiekvienas jų kabėjo naščių, kuriuos jis nešdavosi ant peties, galuose. Vienas kibiras buvo įskilęs, o kitas – tobulas. Ilgo kelio nuo šaltinėlio iki namų pabaigoje geras kibiras likdavo visiškai pilnas, o įskilęs – tik pusiau. Ir tai kartojosi diena iš dienos dvejus metus: senis parnešdavo namo tik pusantro kibiro...

Mokslų metų pradžioje šeštos klasės auklėtoja stovėjo prieš savo buvusius penktokus. Ji apžiūrėjo vaikus ir pasakė, kad visus vienodai myli ir džiaugiasi matydama. Tai buvo didžiulis melas, nes viename iš priekinių suolų sėdėjo susigūžęs berniukas, kurio mokytoja nemylėjo. Kaip ir su visais kitais mokiniais, su juo ji susipažino praeitais mokslo metais. Dar tada ji pastebėjo,...

Keturiasdešimtmetis Francas Kafka (1883–1924), kuris niekada nebuvo vedęs ir neturėjo vaikų, vaikščiodamas Berlyno parke sutiko verkiančią mergaitę, nes pametė mylimiausią lėlę. Kurį laiką jie ieškojo jos kartu, bet paieškos buvo bevaisės. Kafka jai liepė laukti jo ten pat rytoj ir jie kartu galės pratęsti paieškas. Kitą dieną jie ir vėl ieškojo, bet nesurado, ir tada...

Vaikų aikštelė. Dvi mergaitės supasi ant sūpynių ir veda ramų ir neskubų pokalbį. – Senokai nebuvo jokios šventės, – ištaria viena. – Gaila! – Man negaila, – atsako kita. – Nemėgsti švenčių? – Mėgstu! Labai! Turėjau gausybę jų – kiekvieną dieną po šventę! – Negali būti! – Gali, švenčiame dienos gimimą. – Turėjai omeny, gimimo...

Egzistuoja garsi sufijų pasakėčia: „Imperatorius išėjo ryte iš savo rūmų pasivaikščioti ir sutiko elgetą. Imperatorius paklausė, ko jis norėtų. Elgeta nusijuokė ir atsakė: „Klausiate, lyg galėtumėte išpildyti mano norą!“ Karalius įsižeidė ir pasakė: „Žinoma, kad galiu išpildyti tavo norą. Tiesiog pasakyk, ko nori.“ Elgeta atsakė: „Pagalvok du kartus prieš ką nors žadėdamas.“ Be abejo, elgeta...

Šį žmogų, lauke nešiojantį tamsius akinius ir su pavadėliu vedžiojantį didžiulį katiną, buvau sutikęs porą kartų. Bet niekad nebuvau pagalvojęs prie jo prieiti, kol pats gyvenimas mus suvedė. Ir tada pamačiau, kad jis yra aklas ir eina remdamasis neregio lazdele, tik… Tik lydėjo jį visai ne senbernaras ar koks kitas šuo. Lydėjo jį neįtikėtino dydžio...

Įvykis iš vienos kompanijos gyvenimo. Atėjo pas juos nauja darbuotoja. Nuo pirmos dienos santykiai kažkaip nesusiklostė. Iš pradžių ji išgąsdino biuro katę. Sistemų administratoriui, kuris rūpinosi jos darbo vieta, ji padavė nagų dildę ir liepė „kaip nors susitvarkyti savo nagus“. Vėliau grubiai pareikalavo, kad sekretorė parūpintų jai sumuštinį (sekretorės pareigos šioje įmonėje apėmė ir užkandžių...

Kartą keliu ėjo senyvo amžiaus išminčius, stebėjo gamtą ir grožėjosi ryškiomis pavasario spalvomis. Staiga jis pamatė vyrą, kuris ant pečių nešė nepakeliamą naštą. Plika akimi matėsi, kad nuo tokios sunkios naštos jam linko kojos. – Kodėl pasmerki save tokiam sunkiam darbui ir kančiom? – paklausė išminčius. – Kenčiu tam, kad mano anūkai ir vaikai būtų...

Kartą kunigas ir vienuolė iškeliavo į gretimą miestelį. Kelyje juos užklupo pūga. Sušąlę ir pavargę jie nejučia pasiklydo. Ieškodami priedangos jie priklydo prie nedidelio apleisto namelio. Tai buvo nedidelė patalpa su vieninteliu kambariu jame. Tačiau daugiau jiems ir nereikėjo. Nusikankinę po ilgo kelio, viskas, apie ką jie svajojo, buvo miegas. Spintoje jie rado kelias antklodes...