Įvykis iš vienos kompanijos gyvenimo. Atėjo pas juos nauja darbuotoja.
Nuo pirmos dienos santykiai kažkaip nesusiklostė.
Iš pradžių ji išgąsdino biuro katę.
Sistemų administratoriui, kuris rūpinosi jos darbo vieta, ji padavė nagų dildę ir liepė „kaip nors susitvarkyti savo nagus“.
Vėliau grubiai pareikalavo, kad sekretorė parūpintų jai sumuštinį (sekretorės pareigos šioje įmonėje apėmė ir užkandžių visiems darbuotojams parūpinimą).
Ir panašiai. Tai tęsėsi ištisas savaites ir reikėtų ją pagirti – ji buvo itin išradinga ir turėjo daugybę būdų išvesti iš proto visus ją supančius žmones.
O įdomiausia, kad niekas negalėjo suprasti, ką konkrečiai ji čia veikia. Tiesiog vadybininkė, ir viskas. Kokia vadybininkė? Kam jos reikia?
Tiesa išaiškėjo tik po metų, kai ji jau net nebedirbo, tačiau vis dar nebuvo užmiršta. Pasirodo, tai buvo novatoriškas personalo vadovo sprendimas formuoti komandą. Ji buvo pasamdyta tam, kad taptų nemaloniausiu žmogumi kolektyve, su kuria kovodami visi kiti susidraugautų.
Beje, sprendimas pasiteisino. Daugelis sutiko, kad kolektyvas dar niekada nebuvo toks draugiškas kaip tada, kai ji dirbo. Efektas išliko ir jai išėjus.