1. Gyventi paprasta: reikia tik suprasti, kad yra žmonių, geresnių už tave. Tai labai palengvina gyvenimą.
2. Prarasti nepriklausomybę daug blogiau, nei prarasti nekaltybę.
3. Kokia bjauri bebūtų jūsų padėtis, stenkitės nekaltinti dėl to išorinių veiksnių: istorijos, valstybės, vadovybės, rasės, tėvų, mėnulio fazės, vaikystės, nesavalaikio persodinimo į vazoną ir t. t. Kai kam nors suverčiate kaltę, kenkiate savo pačių ryžtui ką nors pakeisti.
4. Pasaulio, tikėtina, jau nepavyks išgelbėti, bet atskirą žmogų visada galima.
5. Stenkitės nekreipti dėmesio į tuos, kurie bando paversti jūsų gyvenimą nelaimingą. Tokių bus daug – kaip oficialiose pareigose, taip ir savarankiškai pasiskyrusių. Kęskite juos, jeigu negalite jų išvengti, bet tik kai atsikratysite jų, nedelsiant apie juos pamirškite.
6. Patikimiausia apsauga nuo blogio slypi kraštutiniame individualizme, mąstymo originalume, keistume, netgi – jei norite – ekscentriškume. Tai reiškia, tame, ko neįmanoma suklastoti, suvaidinti, imituoti; tame, kas nepavaldu net blogiausiam sukčiui.
7. Vienatvė moko dalykų esmės, nes jų esmė taip pat yra vienatvė.
8. Gyvenime, savo elgesyje, visada vadovavausi šiuo: kaip išeina – taip išeina. Pasėkoje – jeigu gramatiškai toks laikas išvis egzistuoja – viskas, iš esmės, atsistos daugiau ar mažiau į savo vietas.
9. Žmonės išaugo iš to amžiaus, kai teisus buvo stipriausias. Šiame pasaulyje per daug silpnų. Vienintelė teisybė – gerumas. Dėl blogio, pykčio, neapykantos – nors ir vadinamų dorais – niekas nelaimi. Egzistavimo sąlygos per daug sunkios, kad jas dar labiau apsunkintume.
10. Iš savo patirties žinau, kad kuo mažiau informacijos gauna tavo smegenys, tuo stipriau veikia vaizduotė.