20 metų parapijoje tarnavęs kunigas Paskvalė buvo paskirtas į naują vietą. Jo išėjimo proga į iškilmingą vakarą susirinko daug parapijiečių.
Visi laukė iškilmingos žinomo politiko kalbos, tačiau jis vėlavo. Dvasininkas pats turėjo kalbėti svečiams.
„Tarnybos pradžioje, mano pirminė nuomonė apie parapiją nebuvo pati geriausia. O viskas dėl pirmosios išpažinties, kurią turėjau priimti.
Atlikti sakramentą atėjo jaunas vaikinas. Jo išpažinimas be abejonės buvo nuoširdus, bet tuo pačiu ir visiškai siaubingas.
Jis pasakojo, kaip vogė pinigus iš tėvo ir motinos, nuolat vogdavo ir darbe, nusidėjo su viršininko žmona. Ir tai tik dalis jo žodžių, įžadai neleidžia man atskleisti daugiau.
Visas jo pasakojimas šokiravo mane. Aš pagalvojau, kad panašūs dalykai čia yra įprasti. Po 20 tarnybos metų aš supratau, kad dauguma jūsų vis tik esate nuoširdūs, atliepiantys ir dievobaimingi.
Jūs praėjote šį kelią kartu su manimi ir padėjote man sustiprinti savo tikėjimą, suvokti, kad ne viskas pasaulyje prarasta…“.
Jo kalbą nutraukė pasirodęs politikas. Šis, užėmęs oratoriaus vietą, atsiprašė, padėkojo visiems už kantrybę, ir pradėjo savo kalbą:
„Aš gerai atsimenu dieną, kurią palaimintasis pradėjo savo tarnybą. Tą dieną turėjau garbės būti pirmuoju, atlikusiu išpažintį pas jį…“.