Dėl susiklosčiusių aplinkybių likau be išmaniojo telefono, bet kadangi be ryšio jautiesi kaip be rankų, tarp vaikų žaislų atkasiau savo seną „Nokia 3310“ ir savaitę ja naudojausi.
1-oji diena
Iš ryto sėdėjau ir spoksojau pro langą. Niekaip negalėjau atsikratyti nevilties jausmo.
Valanda pasiruošimo darbui – tai labai daug. Susiruošiau per 15 minučių. Suruošiau žmoną ir vaikus. Žmona pyko, nes dirba iš namų ir niekur nenorėjo ruoštis.
Pakeliui į darbą pastebėjau, kad važiuoju ne vienas ir aplink yra žmonių. Šypsojausi ir sveikinausi su visais į autobusą įlipančiais keleiviais. Važiuoju vienas savo autobuso pusėje. Žmonės bijo važiuoti šalia.
Darbe su visomis užduotimis susitvarkiau per 4 valandas. Viršininkas pagyrė ir davė daugiau darbų. Nespalvotas žaidimas „Gyvatėlė“ – puikus, tiesa, teko priprasti prie valdymo mygtukais, bet pagerėjo motorika.
Per vakarienę pasikalbėjau su žmona. Pasirodo, turime įvairių problemų, kurias reikia spręsti.
Vaikai šaukė ir kvietė mamą, bet užsispyrusiai dariau su jais namų darbus. Trupmenų dauginimas yra blogis. Sėdžiu, skaitau 4 klasės matematikos vadovėlį.
2-oji diena
Iš įpročio atsikėliau valanda prieš darbą. Pagaminau pusryčius. Vaikai pasakė, kad omletas su šprotais neskanus. Kvailiai, ką jie supranta kulinarijoje.
Tualete radau 2005 metų kryžiažodžių žurnalą. Jaučiuosi eruditas.
Autobuse šypsojausi ir sveikinausi su keleiviais, žmonės persižegnodavo ir atsitraukdavo toliau.
Darbe viską padariau per 3 valandas. Praktika – kelias į tobulumą. Viršininkas pagyrė visų akivaizdoje ir davė daugiau darbų. Kolegos piktai nužiūrėjo ir nustojo su manimi bendrauti.
„Gyvatėlė“ valdo. Pirštus skauda kaip po 5 valandų grojimo gitara.
Prisiminiau, kad moku groti gitara. Nusprendžiau pasipraktikuoti po vakarienės. Pirštus skauda kaip po „Gyvatėlės“.
Trupmenų dauginimas kalkuliatoriaus greičiu. Matau pagarbą vaikų akyse.
3-ioji diena
Omletas su dešra patiko labiau nei su šprotais. Keista. Matau padėką žmonos akyse. Malonu. Rytoj pagaminsiu koldūnų su šprotais.
Autobuso kontrolierius sveikinasi kaip su giminaičiu. Pastebėjau, kad žmonės nustojo gąsdintis, kai su jais sveikinuosi. Bet žvilgsniai vis dar įtarūs.
Atlikau visą darbą per 2 valandas. Viršininkas pagyrė ir pažadėjo skirti premiją. Kolegos žvelgia su blogai slepiamu pykčiu.
„Gyvatėlė“ prisivalgė kvadračiukų ir užima beveik visą ekraną.
Grįžęs namo pagaminau vakarienę. Makaronai su faršu ir šprotais. Vaikai viską suvalgė. Šaunuoliai. Keista, šuo guli po stalu ir negali pajudėti. Nuo jo kvepia šprotais.
Rūsyje radau skaidrių projektorių ir žiūrėjau su vaikais pasakas. Vaikai pasakė, kad tai kažkoks lėtas animacinis filmukas.
Žmona paprašė pakabinti paveikslą. Bandydamas įkaltį vinį susižeidžiau pirštą. Skauda.
4-oji diena
Žmona atsikėlė valanda anksčiau už mane ir paruošė pusryčius. Keista, šprotai pasibaigė, reikės nupirkti.
Prieš išeidamas į darbą pabučiavau žmoną ir apkabinau vaikus. Malonu.
Kontrolierius pasisveikina kaip su sau lygiu. Pastebėjau, kad keleivių akys spindi geranoriškumu. Žmonės pradėjo šypsotis ir sveikintis.
Darbe viską atlikau per valandą. Ką padarysi, patirtis. Viršininkas pagyrė ir pasakė, kad peraugau savo pareigas. Pasiūlė tapti jo pavaduotoju. Netikėta.
Žmonai paprašius pakabinti nuotrauką, įkaliau vinį, permontavau visas rozetes, sutaisiau stalą, nudažiau palangę. Katinas, kuris ant jos dažniausiai miega, prilipo. Kvailelis.
Vaikai šaukdami „tėti“ paprašė su jais pažaisti. Parodžiau, kaip žaisti žaidimą „popierius, žirklės, akmuo“. Antrą minutę pradėjau pralaimėti.
5-oji diena
Atsiėmiau iš taisyklos išmanųjį telefoną. Ištryniau visus žaidimus, pasilikau tik „Gyvatėlę“.